Taip jis kalbėjo po BNS užsakymu atliktos apklausos, kuri parodė, kad tik kas penktas lietuvis pritartų savanoriškam gynybos mokesčiui, o daugiau nei trečdalis nemano, kad gynybą finansuoti reikėtų labiau, nei šiuo metu.

„Matyt, dalis visuomenės nejaučia grėsmės alsavimo. Tai nėra teisinga, nes žiūrint į mūsų pačių pajėgumus, kuriuos reikia vystyti, žiūrint, į grėsmes perspektyvoje, kurios irgi gali keistis, kas dabar neaktualu, gali būti aktualu, bet mums mūsų pajėgumus reikia sukurti per tam tikrą laiką“, – antradienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Anot ministro, jei pajėgumus Lietuva pradės vystyti tik realios grėsmės akivaizdoje, tai bus per vėlu, nes daugelio pajėgumų nebus spėta išvystyti.

„Mums reikia tuos suplanuotus pajėgumus vystyti čia ir dabar, dėl to padidintas gynybos finansavimas yra būtinas ir reikalingas. Ir politikų uždavinys yra apie tai labai aiškiai komunikuoti“, – kalbėjo ministras.

Mums reikia tuos suplanuotus pajėgumus vystyti čia ir dabar, dėl to padidintas gynybos finansavimas yra būtinas ir reikalingas.

 

„Ne ieškoti išlygų, kaip to galima būtų išvengti, o ieškoti paaiškinimų, aiškesnės komunikacijos, kodėl tai būtina padaryti“, – pridūrė jis.

Du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti vadinamąjį gynybos mokestį, tačiau daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad lėšų krašto gynybai reikia skirti daugiau, rodo antradienį paskelbta BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Sociologinis tyrimas atliktas pastaruoju metu Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp kurių svarstomi ir papildomi mokesčiai.

Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir įvesti visuotinį šaukimą, reikia didesnio finansavimo.

Apklausos duomenimis, 18,6 proc. respondentų sutiktų mokėti didesnius mokesčius, kad valstybė galėtų padidinti finansavimą krašto apsaugai. Tuo metu daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustųjų to daryti nesutiktų ir apskritai nepritaria, kad būtų skiriama daugiau lėšų gynybai.

Šiek tiek mažiau – 31,5 proc. – Lietuvos gyventojų mokėti didesnių mokesčių nesutiktų, tačiau mano, kad tą galėtų daryti verslas.

Gynybos mokesčio klausimu nuomonės neturi 13,9 proc. apklaustųjų.