„Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis iš pusiausvyros išvedė premjerą Saulių Skvernelį. Tai buvo emocijos, o dabar faktai.

Tyrimai Lietuvoje rodo, kad vos daugiau nei 10 procentų nuolat girtaujančių žmonių išgeria kone 40 procentų, jeigu tiksliau – 37 proc. viso alkoholio. Girtauja daugiausia vyrai nuo 40 iki 60 metų, ne viešoje vietoje, o namuose. Didžiausią paklausą turi stiprus alus, vadinamieji bambaliai, o štai po akcizų pakėlimo spirituoto vyno, iki tol karaliavusio topuose, pardavimai žymiai krito, bet išaugo pigiausios degtinės. Štai todėl visai pagrįstai daug kas šiandien abejoja, ar ribojimai ir draudimai nutaikyti ten, kur jų reikia ir ar jie pasieks tikslą?

Beje, su alkoholiu prieš 20 metų – 1997-aisias – bandė kovoti ir Gedimino Vagnoriaus vyriausybė, akcizą stipriam alkoholiui padidinusi 43 proc., o po metų – dar 37. Degtinės gamyba smuko 60 proc., o atsiradusią nišą užpildė kontrabandinė ir nelegali prekyba. Ir, praėjus dvejiem metams, 1999–aisiais, tuometinio premjero Rolando Pakso vyriausybė buvo priversta akcizus sugrąžinti į 1997-ųjų lygį.

Pernai Vilniaus universiteto mokslininkų ir bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktas alkoholio vartojimo tyrimas atskleidžia, kad maždaug 10 proc. nuolat girtaujančiųjų išgeria 37 proc. visoje Lietuvoje suvartojamo alkoholio. Pasak mokslininkų, didžiausia problema – kaimo vietovėse. Du trečdaliai vyresnių nei 40 metų vyrų, gyvenančių kaimuose, geria.

„Pagal tą apklausą gavom, kad 8 proc. geriančių gyvena kaime, o miestuose ir didmiesčiuose, taip jau mėgstama skirstyti – apie 4 proc. Tarp girtaujančių daugiausia vedę, profesinį išsilavinimą ar visai jokio neturintys, mažas pajamas gaunantys vyrai. Jie alkoholį geria nedidelėse kompanijose, o ne baruose ar restoranuose“, – sakė VU Ekonomikos fakulteto docentė dr. Aušrytė Rastenienė.

Priklausomybių ligų gydytojai taip pat pabrėžia, kad didžiausia problema šiandien – buitinis alkoholizmas.

„Didžiausią socialinę žalą, susijusią su alkoholio vartojimu, sukelia išsinešimui perkamas alkoholis, o ne tas, kurį vartoja kavinėse, festivaliuose. Kalbame apie buitinį alkoholizmą“, – teigė Vilniaus priklausomybių ligų centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė.

Didžiausią socialinę žalą, susijusią su alkoholio vartojimu, sukelia išsinešimui perkamas alkoholis, o ne tas, kurį vartoja kavinėse, festivaliuose.

Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, padidinus akcizus alkoholiui, rinkoje dominuoja stiprus alus.

„Jeigu stiprus alus prieš akcizų įvedimą užėmė 28 proc. rinkos, tai dabar stiprus alus užima virš 30 proc., tai yra trečdalis išgerto alaus yra stiprus alus. Viso alaus suvartojimas krito 6 proc., tai stiprus alus nukentėjo mažiausiai – apie 1 proc. Kaime situacija yra dramatiškesnė“, – kalbėjo Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ Baltijos šalims vadovė Ilona Lepp.

Valstiečių žaliųjų vyriausybė paskelbė kovą alkoholizmui, žada iki 2020 m. suvienodinti akcizo mokestį visoms alkoholio rūšims. Šiuo metu alus apmokestintas mažiausiai. Stiprus, litro buteliuose išpilstytas alus, dar vadinamas bambaliniu, kainuoja iki pusantro euro, iš kurių valstybė atskaičiuoja 98 centus akcizo. Tačiau jį gaminti vis tiek labiau apsimoka. Silpnesnio alaus, vyno tiekėjai turi ieškoti kitų rinkų.

„Šiandien jis besudaro apie 35 proc., bet jį mes mažinam. Jį keičiam į kitą produktą, einam į eksportą, į tinklus. Mes norim savo Biržų kraštą edukuoti kaip gero, kokybiško produkto gamintojai“, – sakė bendrovės „Rinkuškiai“ bendrasavininkas Sigitas Kalkys.

Verslininkai tikina, kad pastaruosius kelerius metus smuko ne tik stipriųjų gėrimų, bet ir vyno paklausa.

„Lietuvos rinkoje pokyčiai rinkų prasme krito labai drastiškai, apie 30 proc. Tai yra tikrai nemažas dydis. Šie metai indikuoja, kad situacija tikrai nebus geresnė, tik gal bus ji prastesnė“, – prognozavo UAB „Itaina“ vadovas Sigitas Zaikauskas.

Ekspertų skaičiavimais, vadinamojo bambalinio populiarumą lemia jo pigumas: 1,45 eurų kainuojantis alus 7,5 proc. stiprumo, tad perkančiam tokį alų kiekvienas grynojo alkoholio vienetas atsieina 19 centų. Litras pigiausios 40 proc. degtinės kainuoja 9,98 euro, tad joje esantis grynojo alkoholio vienetas – 25 centai.  0,75 litro iki 15 proc. vyno kainuoja maždaug 10 eurų, jo grynojo alkoholio vienetas dar brangesnis – apie 67 centai. Matyt, šiuose skaičiuose ir slypi bambalinio populiarumas kaime, kur daugelio vienintelis pajamų šaltinis – bedarbio ir vaikų pašalpos.

Gegužę Seimo opozicija siūlė apriboti prekybą stipriu alumi, tačiau šias Alkoholio įstatymo pataisas Seimas grąžino jų rengėjui, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovui R. Žemaitaičiui.

Šią savaitę Seimas triuškinama dauguma patvirtino griežtus suvaržymus: nuo kitų metų alkoholį parduoti tik turintiems 20 metų. Nors leido dirbantiems kavinėse ir restoranuose jaunesniems jaunuoliams jį pilstyti klientams. Sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas parduotuvėse, uždrausta reklama. Nuo ateinančių metų lauko kavinėje alkoholis galimas, jei ji – ne toliau kaip 40 metrų nuo stacionaraus jos pastato. Nuo 2020 m. – dar viena porcija draudimų: masiniuose renginiuose – tik silpnas alkoholis. Paplūdimiai ir vasaros paviljonai – visai be alkoholio.

Tuo metu alkoholio plitimą Lietuvoje tyrinėjusi mokslininkė sako, kad valdžia turėtų ne draudimais kovoti, o teikti konkrečią pagalbą.

„Kurie geria daug, tai jie rašo, kad apie 40 proc., kad jie bandė mesti, bet jiems nepavyko. Reiškia, žmonės nori mest, bet neturi pagalbos priemonių ir jie negali mesti“, – teigė dr. A. Rastenienė.

Kauno gatvėse žmonės sako, kad keičiasi jaunimo požiūris į alkoholį, o valdantieji negali atsikratyti sovietinės patirties.