„Šalia nepriklausomybės nuo darbdavio gyventojams taip pat patraukliai atrodo ir galimybės lanksčiai organizuoti savo darbo laiką, papildomai užsidirbti ir derinti pomėgį su darbu. Įdomu tai, kad tie apklausos dalyviai, kurie jau yra ryžęsi keisti savo karjerą ir pradėjo savo verslą, šiuos motyvus sureikšmina mažiau“, − tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak jos, jei palygintume dirbančius samdomą darbą ir dirbančius savo versle, nepriklausomybė nuo darbdavio motyvuoja daugiau nei 60 proc. samdomų darbuotų ir apie 50 proc. jau pradėjusių dirbti sau. Matyt, pradėjus dirbti savarankiškai realybė būna kiek kitokia ir nauja patirtis koreguoja įsivaizduojamus savarankiško darbo privalumus.

Daugiau kaip trečdalis samdomų darbuotojų yra įsitikinę, kad nuosavas verslas yra būdas daug užsidirbti.

„Svarstant galimybę pradėti savo verslą būtų pravartu pasitarti su šį kelią jau pasirinkusiais žmonėmis. Štai pavyzdžiui, tyrimo duomenimis, 48 proc. galvojančių apie nuosavą verslą sako, kad jis suteikia galimybę derinti pomėgius ir darbą, tačiau tarp turinčiųjų nuosavą verslą taip manančių yra daug mažiau − 34 procentai. Daugiau kaip trečdalis (38 proc.) samdomų darbuotojų yra įsitikinę, kad nuosavas verslas yra būdas daug užsidirbti, tačiau su jais sutiktų jau tik 27 proc. dirbančių savarankiškai“, – į skirtumus tarp lūkesčių ir realybės atkreipia dėmesį J. Cvilikienė.

Visiškai atsisakyti samdomo darbo nedrįsta

Apklausa atskleidė, kad samdomą darbą dirbantys respondentai yra labiausiai linkę imtis savarankiško darbo – tokį žingsnį žengtų kas ketvirtas darbuotojas (25 proc.). Šiek tiek mažiau jų norėtų dirbti laisvai samdomą darbą arba ryžtųsi įsteigti įmonę.

„Tiesa, svajojantieji apie savarankišką darbą nėra linkę stačia galva nerti į naujas veiklas ir visiškai atsisakyti samdomo darbo. Visiškai savarankiškai norėtų dirbti tik kas trečias respondentas, o du iš trijų sako, kad bandytų derinti samdomą darbą su papildomu savarankišku uždarbiu“, – sako Finansų instituto vadovė.

Remiantis apklausos duomenimis, 35 proc. Lietuvos gyventojų šiuo metu dirba savarankiškai, tai yra, turi nuosavą verslą ar dirba laisvai samdomą darbą. Tuo metu šiek tiek daugiau respondentų (38 proc.) svarsto įkurti nuosavą verslą arba yra visiškai įsitikinę, kad tai padarys per artimiausius penkerius metus.

Prieš metus taip manančių buvo vienu procentu mažiau, o prieš du metus (2016 m.) apie savo verslą galvojo 4 proc. mažiau apklaustųjų (34 proc.).

Į verslą – sukaupus patirties ir finansų

Didžiausia kliūtimi pradėti nuosavą verslą respondentai įvardijo kapitalo trūkumą – šį atsakymą nurodė 40 proc. gyventojų. Kitos priežastys, pristabdančios entuziazmą pradėti dirbti sau − pernelyg didelė rizika, nesėkmės baimė, neužtikrintumas dėl ekonominės situacijos ir gerų verslo idėjų stoka.

„Tyrimas parodė, kad dažniausiai verslo imasi 35 ir daugiau metų sulaukę gyventojai. Tai galima vadinti optimaliu amžiumi nuosavo verslo pradžiai – sulaukusieji tokio amžiaus jau būna spėję sukaupti pakankamai patirties, santaupų ir idėjų, kurias norėtų paversti realybe. Būtent idėjos yra esminis raktinis žodis norintiems imtis savarankiškos veiklos − nes idėją, kuria sunku patikėti, paversti realybe bus sudėtinga“, – pažymi J. Cvilikienė.

Polinkiu imtis verslo artėjame prie pasaulinio vidurkio

„Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) duomenimis, pradėti nuosavą verslą, dirbti savarankiškai ar laisvai samdomą darbą yra linkę 43 proc. pasaulio populiacijos.

Daugiausiai teigiamai įvairias savarankiško darbo formas vertinančių gyventojų yra Šiaurės Amerikoje, prasčiausiai tokią karjeros galimybę vertina Afrikos gyventojai. GEM tyrimo duomenimis, 63 proc. pasaulio gyventojų savarankišką darbą ar nuosavą verslą (angl. entrepreneurship) laiko geru karjeros pasirinkimu.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Kantar Emor“. Tyrimo metu Lietuvoje 2018 m. spalio mėnesį apklausti 1050 respondentai nuo 18 iki 74 metų amžiaus.