Apklausa: dėl infliacijos pasikeitė finansinė elgsena

Beveik pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad itin didelis kainų šuolis juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug vienas iš dešimties gyventojų.

„Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus ir veiksmus. Reaguodami į situaciją, jie dažniausiai atsisako nebūtinų pirkinių ir renkasi prekes pagal akcijas (60 proc.), perka pigesnių prekės ženklų produkciją (43 proc.)“, – pranešime sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė pažymi, kad vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus perkamoji galia šiais metais sumenko daugiau nei 5 proc. Tad natūralu, kad gyventojai dažniau atsisako nebūtinų pirkinių, stengiasi neišlaidauti ir ieško pigesnių prekės ženklų.

Vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus perkamoji galia šiais metais sumenko daugiau nei 5 proc.

„Tačiau ne visi gyventojai turi galimybę rinktis pigesnius produktus. Pavyzdžiui, tie gyventojai, kurie anksčiau rinkosi brangesnius prekės ženklus, šiuo metu lengvai gali juos pakeisti pigesniais. Tačiau tiems, kurie ir anksčiau rinkosi pigesnius produktus, sumažinti savo išlaidų tiesiog nebėra kaip“, – sakė ekonomistė.

Pasak J.Cvilikienės, rekordiškai brangų šildymo sezoną pranašaujanti energetikos krizė ir itin spartus prekių ir paslaugų kainų augimas žmones gąsdina mažiau nei finansiniai sukrėtimai 2020 m. pradžioje prasidėjus pandemijai ir dėl jos įvedus karantiną. Tuomet savo išlaidas ribojantys nurodė beveik du trečdaliai gyventojų (63 proc.).

Be to, analitikės teigimu, šiuo metu dalis gyventojų vis dar gyvena vasaros nuotaikomis, prognozuojamas rekordiškai brangus šildymo sezonas dar neprasidėjęs, todėl kol kas žmonės smarkiai neriboja išlaidų.

G.Ilekytė pažymi, kad kainų šoką kažkiek amortizuoja valstybės pastangos ir augusios gyventojų pajamos – atlyginimai pirmąjį pusmetį išlaikė dviženklį augimo tempą, o santaupos vis dar siekia 20 mlrd. eurų.

Apklausos rezultatai rodo, kad 43 proc. žmonių skiria daugiau dėmesio finansams planuoti, o 37 proc. atideda stambesnius pirkinius vėlesniam laikui. Pandemijos pradžioje šie skaičiai buvo atitinkamai 8 ir 16 proc. punktų didesni.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Buvo apklausti 1 006 respondentai nuo 18 iki 75 metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Grandininė reakcija

Grandininė reakcija portretas
Naujas procesas bus prekių asortimento nykimas ir jų kokybės žemėjimas.Negalintys turėt buvusiį lygį gamintojai ir pardavėjai apsiribos tik tuo ką žmonės pirks o pirks jie minimaliai. Taigi, šis sektorius trauksis paskui save tempdamas ekonomiką...,,Ačiū" brudui Shimon nekenčiančiam savo valstybės žmonių ir padariusiam šita nevaldomą situaciją kai galėjo viską normaliai ir greitai išspręst. Pagal kitų ES šalių tvarkymosi pavyzdžius. Bet ji nenorėjo. Ji atostogavo +dar visus suvarius į Nepaprastąją padėtį šalyje... Gal tikrai yra teisybės ganduose kad ji yra pusiau žydė? Taigi dabar žydai tiek ir veikia kad galvoja kaip atkeršyt už holokaustą niekuo dėtiems lietuviams..arba kiek pinigų iš jų sau išpešt:D))

kas yra inflecija ?

kas yra inflecija ? portretas
tai financu srautus valdanciu instituciju stebuklingas triukas kaip efektyviai atsikratyt isipareigojimu apdurnintiems investuotojams....
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių