Apklausa: du trečdaliai lietuvių nenorėtų, kad šalyje dirbtų daugiau užsieniečių

  • Teksto dydis:

Du trečdaliai lietuvių nenorėtų, kad Lietuvoje dirbtų daugiau užsieniečių. Verslas seniai skundžiasi, kad neleidžiama laisvai atsivežti darbininkų iš kitų šalių, informuoja LNK.

Gamykloje netoli Vilniaus baldus gamina ukrainietis Aliaksandras. Anot vadovo, kai ukrainiečiai dirba, juos pakalbinti sunku. „Su pniaumoplaktuku toliau šaudo ir atsakinėja ir matai iš akių, kad nori, kad kuo greičiau dingtum jam iš akių, netrukdytum dirbti“, – teigė „Padvaiskas ir ko“ vadovas Arvydas Padvaiskas.

Aliaksandras nedaugžodžiauja: „Gerai moka, geras darbas. Man patinka. Dirbu ilgiau nei metus“.

Lietuviša alga tinka

Viešai skelbiami duomenys rodo, kad vidutinis atlyginimas šioje įmonėje – apie 800 eurų į rankas. Ukrainiečiui Aliaksandrui lietuviška alga patinka: „Darbo yra ir Ukrainoje, bet moka mažiau. Maždaug dvigubai mažiau nei Lietuvoje“.

Įmonėje – apie 400 darbuotojų, trečdalis – užsieniečiai. „Ukraina pagrinde, būna labai nedidelė dalis iš Baltarusijos ir vidurinės Azijos – Kirgizija, Tadžikija. Bet iš ten žmonės sunkiau adaptuojasi prie darbo pripranta“, – pasakojo įmonės vadovas.

LRT užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa parodė – didžioji dalis lietuvių nenori, kad Lietuvoje dirbtų užsieniečiai. 63 proc. gyventojų nurodė, kad nepritaria į Lietuvos darbo rinką įsileisti daugiau migrantų. 28 proc. mano, kad reikia daugiau užsieniečių. 9 proc. neturi nuomonės.

Sociologai kaip pagrindinę tokio nepalankaus požiūrio priežastį vadina baime, kad darbdaviai, įdarbindami užsieniečius, siekia mokėti kuo mažesnes algas visiems. „Sumažinti darbo jėgos kainą, tame tarpe ir taikant tokią priemonę, kad kviečiamasi iš užsienio.  Negali būti, kad visiems stinga darbuotojų, nes darbdaviai vienas iš kito gali tiesiog pervilioti darbuotojus. Tiesiog pasiūlyti geresnes sąlygas“, – situaciją komentavo Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.

Lietuviai dirbti nenori?

Verslininkai sako – yra lietuvių, kurie atsisako dirbti net neišgirdę kokią gautų algą. „Kiek nori tu tam bedarbiui mokėk, ant jo kaktos užrašyta „bedarbis“. Kaip Indijoje yra kasta tų nedirbančiųjų, taip ir Lietuvoje dabar atsiranda. Ir jau, ko gero, trečia karta tų pašalpinių žmonių“, – kalbėjo A. Padvaiskas.

Dar viena problema, kodėl Lietuvoje nenorima užsieniečių, kad jie gali tapti išlaikytiniais. „Yra didelė rizika, kad bus dideli kaštai visai visuomenei. Darbdavys laimi, bet darbdaviui yra labai paprasta. Jeigu tik jam nebereikia darbuotojų, jis atleidžia. Bet kur tiems žmonėms dėtis? Nėra garantijų, kad jie išvažiuos“, – teigė R. Lazutka.

Šios įmonės vadovas sako – įdarbinti užsieniečius nuolatiniam darbui neįmanoma. „Tai yra netiesa. Lietuvos kvotos užsieniečių įsivežimui neegzistuoja. Darbdaviai, jeigu sugeba, laikosi procedūrų, gali atsivežti ir milijoną darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Įžvelgia spragą

Anot įmonės vadovo, darbuotojų taip trūksta, kad tenka atsisakyti dalies užsakymų. Esą užsieniečiams leidžiama atvykti į Lietuvą dirbti, bet trumpam. „Antrą kartą atvažiavau. Pirmą kartą buvau pusei metų, o dabar metams, po Naujųjų – namo“, – pasakojo ukrainietis.

Aiškėja, koks esminis skirtumas tarp verslo ir valdžios įsivaizdavimo, kiek Lietuvoje turi dirbti užsieniečių. Anot verslininkų, užsieniečiai turi pakeisti emigravusius lietuvius. „Jeigu jūs iš vandens telkinio pasemsite kibirą vandens, tai tame telkinyje nelieka duobutės kibiro dydžio, ji momentiškai užsipildo. Lygiai čia taip pat turėtų būti. Išvažiavo mūsų darbštuoliai, tai turi atvažiuoti iš kažkur kiti užpildyti“, – teigė A. Padvaiskas.

Ministerija sako – užsieniečiai turi ne kompensuoti emigravusius lietuvius, o dirbti papildomai sukurtose darbo vietose. „Problema tame, jeigu tai virsta pakeičiamąja migracija. Tai reiškia, jeigu lietuviai išvyksta dirbti svetur, kur yra didesni darbo užmokesčiai, o vietoj jų atvyksta trečiųjų šalių piliečiai. Tai mes šito norėtume išvengti“, – situaciją komentavo viceministras.

Ministerija svarsto lengvinti užsieniečių įdarbinimą, kad darbdaviai į tą pačią darbo vietą nebeprivalėtų bet pabandyti įdarbinti lietuvių per Užimtumo tarnybą.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

verslininkas

verslininkas  portretas
Aplausa buvo pravesta tarp verslo atstovu, kuriems reikalinga pigi darbo jega.

Anonimas

Anonimas portretas
matyt nenori lietuviai už tokias kapeikas dirbti... į gerą darbo vietą eilės stovi, yra kas nori dirbti, bet nu ne už 800 į rankas...

atsakymas Ventus

atsakymas  Ventus portretas
Tai, kad kainos Lietuvoje yra europinės, tik darbo užmokesčiai ne europiniai, būtent todėl lietuviai ir išvažiuoja dirbti į Angiją, Norvegiją, kad ten daugiau moka. Ar supratote :) ?
VISI KOMENTARAI 23
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių