- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Du trečdaliai lietuvių nenorėtų, kad Lietuvoje dirbtų daugiau užsieniečių. Verslas seniai skundžiasi, kad neleidžiama laisvai atsivežti darbininkų iš kitų šalių, informuoja LNK.
Gamykloje netoli Vilniaus baldus gamina ukrainietis Aliaksandras. Anot vadovo, kai ukrainiečiai dirba, juos pakalbinti sunku. „Su pniaumoplaktuku toliau šaudo ir atsakinėja ir matai iš akių, kad nori, kad kuo greičiau dingtum jam iš akių, netrukdytum dirbti“, – teigė „Padvaiskas ir ko“ vadovas Arvydas Padvaiskas.
Aliaksandras nedaugžodžiauja: „Gerai moka, geras darbas. Man patinka. Dirbu ilgiau nei metus“.
Lietuviša alga tinka
Viešai skelbiami duomenys rodo, kad vidutinis atlyginimas šioje įmonėje – apie 800 eurų į rankas. Ukrainiečiui Aliaksandrui lietuviška alga patinka: „Darbo yra ir Ukrainoje, bet moka mažiau. Maždaug dvigubai mažiau nei Lietuvoje“.
Įmonėje – apie 400 darbuotojų, trečdalis – užsieniečiai. „Ukraina pagrinde, būna labai nedidelė dalis iš Baltarusijos ir vidurinės Azijos – Kirgizija, Tadžikija. Bet iš ten žmonės sunkiau adaptuojasi prie darbo pripranta“, – pasakojo įmonės vadovas.
LRT užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa parodė – didžioji dalis lietuvių nenori, kad Lietuvoje dirbtų užsieniečiai. 63 proc. gyventojų nurodė, kad nepritaria į Lietuvos darbo rinką įsileisti daugiau migrantų. 28 proc. mano, kad reikia daugiau užsieniečių. 9 proc. neturi nuomonės.
Sociologai kaip pagrindinę tokio nepalankaus požiūrio priežastį vadina baime, kad darbdaviai, įdarbindami užsieniečius, siekia mokėti kuo mažesnes algas visiems. „Sumažinti darbo jėgos kainą, tame tarpe ir taikant tokią priemonę, kad kviečiamasi iš užsienio. Negali būti, kad visiems stinga darbuotojų, nes darbdaviai vienas iš kito gali tiesiog pervilioti darbuotojus. Tiesiog pasiūlyti geresnes sąlygas“, – situaciją komentavo Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
Lietuviai dirbti nenori?
Verslininkai sako – yra lietuvių, kurie atsisako dirbti net neišgirdę kokią gautų algą. „Kiek nori tu tam bedarbiui mokėk, ant jo kaktos užrašyta „bedarbis“. Kaip Indijoje yra kasta tų nedirbančiųjų, taip ir Lietuvoje dabar atsiranda. Ir jau, ko gero, trečia karta tų pašalpinių žmonių“, – kalbėjo A. Padvaiskas.
Dar viena problema, kodėl Lietuvoje nenorima užsieniečių, kad jie gali tapti išlaikytiniais. „Yra didelė rizika, kad bus dideli kaštai visai visuomenei. Darbdavys laimi, bet darbdaviui yra labai paprasta. Jeigu tik jam nebereikia darbuotojų, jis atleidžia. Bet kur tiems žmonėms dėtis? Nėra garantijų, kad jie išvažiuos“, – teigė R. Lazutka.
Šios įmonės vadovas sako – įdarbinti užsieniečius nuolatiniam darbui neįmanoma. „Tai yra netiesa. Lietuvos kvotos užsieniečių įsivežimui neegzistuoja. Darbdaviai, jeigu sugeba, laikosi procedūrų, gali atsivežti ir milijoną darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Įžvelgia spragą
Anot įmonės vadovo, darbuotojų taip trūksta, kad tenka atsisakyti dalies užsakymų. Esą užsieniečiams leidžiama atvykti į Lietuvą dirbti, bet trumpam. „Antrą kartą atvažiavau. Pirmą kartą buvau pusei metų, o dabar metams, po Naujųjų – namo“, – pasakojo ukrainietis.
Aiškėja, koks esminis skirtumas tarp verslo ir valdžios įsivaizdavimo, kiek Lietuvoje turi dirbti užsieniečių. Anot verslininkų, užsieniečiai turi pakeisti emigravusius lietuvius. „Jeigu jūs iš vandens telkinio pasemsite kibirą vandens, tai tame telkinyje nelieka duobutės kibiro dydžio, ji momentiškai užsipildo. Lygiai čia taip pat turėtų būti. Išvažiavo mūsų darbštuoliai, tai turi atvažiuoti iš kažkur kiti užpildyti“, – teigė A. Padvaiskas.
Ministerija sako – užsieniečiai turi ne kompensuoti emigravusius lietuvius, o dirbti papildomai sukurtose darbo vietose. „Problema tame, jeigu tai virsta pakeičiamąja migracija. Tai reiškia, jeigu lietuviai išvyksta dirbti svetur, kur yra didesni darbo užmokesčiai, o vietoj jų atvyksta trečiųjų šalių piliečiai. Tai mes šito norėtume išvengti“, – situaciją komentavo viceministras.
Ministerija svarsto lengvinti užsieniečių įdarbinimą, kad darbdaviai į tą pačią darbo vietą nebeprivalėtų bet pabandyti įdarbinti lietuvių per Užimtumo tarnybą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai8
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...