- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik trečdalis gyventojų mano, kad senatvės pensija turėtų sudaryti 70-80 proc. jų dabartinių pajamų, kad, išėjus į pensiją, nereikėtų stipriai apriboti savo poreikių. Tai atitinka rekomenduojamą pajamų lygį senatvėje, tačiau specialistai įspėja, kad, papildomai nekaupiant, pasiekti tokį pajamų lygį išėjus į pensiją neįmanoma – „Sodros“ mokama senatvės pensija tokių lūkesčių patenkinti negalės.
Naujausia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad, atsižvelgiant į „Sodros“ galimybes, daugelio gyventojų lūkesčiai dėl pajamų senatvėje yra pernelyg optimistiški.
Penktadalis, arba 21 proc., respondentų apklausos metu sakė, kad išėję į pensiją jaustųsi oriai, jei pensija siektų 100 proc. dabartinių pajamų. Dažniau tokios senatvės pensijos norėtų žemesnio išsimokslinimo ir rajono centrų bei kaimo vietovių gyventojai, kurių pajamos, tikėtina, yra nedidelės. 23 proc. apklaustųjų sakė, kad pensija turėtų siekti 80-90 proc. turėtų pajamų, o 27 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad pensiją turėtų siekti 70-80 proc. turėtų pajamų, kad senatvėje nereiktų iš esmės apriboti savo poreikių.
Tuo tarpu statistikos duomenys atskleidžia, kad senatvės pensija praėjusių metų pabaigoje sudarė vos 39 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje buvo 412,9 Eur, o vidutinis atlyginimas „į rankas“ sudarė 1058,6 Eur.
„Gaunančiųjų mažas pajamas pensija nuo jų dabartinių pajamų smarkiai nesiskirs, todėl ir nusivilti jiems teks mažiau, tačiau uždirbantieji vidutinį ir didesnį atlyginimą gaus kur kas mažesnę senatvės pensiją, nei tikisi. Jau dabar su skurdo rizika susiduria daugiau nei trečdalis į pensiją išėjusių Lietuvos gyventojų, o po penkiolikos-dvidešimties metų prognozuojama demografinė duobė. Todėl, siekiant oresnės senatvės, būtina kiek įmanoma stengtis patiems ir išnaudoti visas galimybes kaupti papildomai, juo labiau kad tai skatina daryti ir valstybė. Kaupiant per gyvybės draudimą ir III pakopos pensijų fondus galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 300 Eur nuo per metus sumokėtų įmokų“, – komentavo LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Kiek anksčiau, praėjusių metų rudenį, atliktos apklausos metu 63 proc. Lietuvos gyventojų, dažniau 36-55 metų respondentai, sakė neturį lūkesčių, kad valstybė bus pajėgi mokėti deramą pensiją. Kai kurie vyresni žmonės stengiasi darbo rinkoje likti ilgiau, nei norėtų, nes baiminasi, kad senatvės pensijos pragyventi nepakaks. Tuomet apklausa atskleidė, kad Lietuvoje per dvejus metus pastebimai padaugėjo gyventojų, kurie investuoja į savo sveikatą ir išsilavinimą, nes ketina ir išėję į pensiją likti darbo rinkoje – prieš dvejus metus tokių buvo 4 proc., tuo tarpu šiemet jau 8 proc.
Tyrimo metu apklausti 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje. Apklausą 2022 m. vasario 17–25 dienomis Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Birštono elektra“ praneša nutraukianti elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą5
„Birštono elektra“ praneša nutraukianti elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą nuo gegužės 1 dienos. ...
-
Lietuva ir 26 šalys sutarė toliau remti Ukrainos kelių ir geležinkelių atstatymą
Lietuva, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Čekija ir kitos valstybės sutarė ir toliau remti Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą. 27 šalių transporto ministrai penktadienį Lenkijos Žešuvo mieste priėmė bendr...
-
Parama šeimos būstui – reali pagalba ar būdas pasipelnyti?1
Per pastaruosius penkerius metus, kiek yra teikiama parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti, skirta 60 mln. eurų. Trečdalis nusėdo vadinamuosiuose didžiuosiuose regionuose – miestuose šalia Klaipėdos, Kaune, Vilniuje. Nors paramos tiks...
-
Eurostatas: nedarbas Lietuvoje vasarį buvo didesnis už ES vidurkį4
Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. ...
-
Vilnius baigia deginti mazutą: gyventojams padėjo sutaupyti 30 mln. eurų?5
Gamtinių dujų kainai sugrįžus į 2021 metų lygį, Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia nuo penktadienio nebekūrenantys pernai lapkritį pradėto deginti mažasierio mazuto. ...
-
A. Veryga neatsisako idėjos dėl valstybinių ligoninių vaistinių8
Seimui ketvirtadienį atmetus pataisas, numatančias leisti valstybinių ligoninių vaistinėse parduoti vaistus visiems žmonėms, vienas tokios idėjos iniciatorių Aurelijus Veryga neatsisako ketinimų šį klausimą kelti ir ateityje, tikėtina, kito...
-
A. Bubnelis palieka „Epso-G“ komunikacijos vadovo pareigas
Valstybės valdomo energetikos holdingo „Epso-G“ komunikacijos vadovo pareigas palieka nuo 2021 metų birželio jas ėjęs Antanas Bubnelis. ...
-
Seimas: pokyčių antros pakopos pensijų fondų sistemoje kol kas nebus7
Gyventojai kol kas negalės nei visiškai sustabdyti įmokų pervedimų į antros pakopos pensijų fondus, nei iš jų pasiimti sukauptas lėšas visas iš karto. ...
-
Alkoholio bei tabako licencijų kasmet pratęsti nereikės1
Seimas atsisakė alkoholio bei tabako gamintojus ir prekybininkus įpareigoti kasmet pratęsti veiklos licencijas. ...
-
Dyzelinių automobilių vairuotojams – džiugios žinios: kainuoja pigiau už benziną2
Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo vienu centu, o dyzelinis kuras atpigo trimis centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta degalų kainų pokyčių apžvalga. ...