- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik trečdalis gyventojų mano, kad senatvės pensija turėtų sudaryti 70-80 proc. jų dabartinių pajamų, kad, išėjus į pensiją, nereikėtų stipriai apriboti savo poreikių. Tai atitinka rekomenduojamą pajamų lygį senatvėje, tačiau specialistai įspėja, kad, papildomai nekaupiant, pasiekti tokį pajamų lygį išėjus į pensiją neįmanoma – „Sodros“ mokama senatvės pensija tokių lūkesčių patenkinti negalės.
Naujausia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad, atsižvelgiant į „Sodros“ galimybes, daugelio gyventojų lūkesčiai dėl pajamų senatvėje yra pernelyg optimistiški.
Penktadalis, arba 21 proc., respondentų apklausos metu sakė, kad išėję į pensiją jaustųsi oriai, jei pensija siektų 100 proc. dabartinių pajamų. Dažniau tokios senatvės pensijos norėtų žemesnio išsimokslinimo ir rajono centrų bei kaimo vietovių gyventojai, kurių pajamos, tikėtina, yra nedidelės. 23 proc. apklaustųjų sakė, kad pensija turėtų siekti 80-90 proc. turėtų pajamų, o 27 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad pensiją turėtų siekti 70-80 proc. turėtų pajamų, kad senatvėje nereiktų iš esmės apriboti savo poreikių.
Tuo tarpu statistikos duomenys atskleidžia, kad senatvės pensija praėjusių metų pabaigoje sudarė vos 39 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje buvo 412,9 Eur, o vidutinis atlyginimas „į rankas“ sudarė 1058,6 Eur.
„Gaunančiųjų mažas pajamas pensija nuo jų dabartinių pajamų smarkiai nesiskirs, todėl ir nusivilti jiems teks mažiau, tačiau uždirbantieji vidutinį ir didesnį atlyginimą gaus kur kas mažesnę senatvės pensiją, nei tikisi. Jau dabar su skurdo rizika susiduria daugiau nei trečdalis į pensiją išėjusių Lietuvos gyventojų, o po penkiolikos-dvidešimties metų prognozuojama demografinė duobė. Todėl, siekiant oresnės senatvės, būtina kiek įmanoma stengtis patiems ir išnaudoti visas galimybes kaupti papildomai, juo labiau kad tai skatina daryti ir valstybė. Kaupiant per gyvybės draudimą ir III pakopos pensijų fondus galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 300 Eur nuo per metus sumokėtų įmokų“, – komentavo LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Kiek anksčiau, praėjusių metų rudenį, atliktos apklausos metu 63 proc. Lietuvos gyventojų, dažniau 36-55 metų respondentai, sakė neturį lūkesčių, kad valstybė bus pajėgi mokėti deramą pensiją. Kai kurie vyresni žmonės stengiasi darbo rinkoje likti ilgiau, nei norėtų, nes baiminasi, kad senatvės pensijos pragyventi nepakaks. Tuomet apklausa atskleidė, kad Lietuvoje per dvejus metus pastebimai padaugėjo gyventojų, kurie investuoja į savo sveikatą ir išsilavinimą, nes ketina ir išėję į pensiją likti darbo rinkoje – prieš dvejus metus tokių buvo 4 proc., tuo tarpu šiemet jau 8 proc.
Tyrimo metu apklausti 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje. Apklausą 2022 m. vasario 17–25 dienomis Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslo perėjimui prie atsinaujinančios energijos išteklių – 90 mln. eurų
Vyriausybė trečiadienį numatė šiemet skirti 5 mln. eurų įmonėms pakeisti taršų iškastinį kurą atsinaujinančios energijos ištekliais. Iki 2024 metų tam numatyta 90 mln. eurų. ...
-
Tarp turtingiausių strateginių įmonių vadovų – M. Armonaitis, M. Rudnickis, A. Latakas
Tarp strateginių Lietuvos įmonių vadovų pagal deklaruoto 2021 metų turto ir lėšų vertę išsiskyrė Klaipėdos uosto atstovai, rodo trečiadienį paskelbti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. ...
-
LB atstovas: 2024 metais palūkanų norma gali siekti apie 2 proc.
2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma Euribor, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti apie 2 proc., prognozuoja Lietuvos bankas (LB). ...
-
Devynios Baltijos regiono šalys kartu užtikrins elektros sistemos adekvatumą
Devynių Baltijos jūros regiono šalių elektros perdavimo sistemų operatorės bendradarbiaus užtikrindamos regiono sistemos adekvatumą. ...
-
Ministrų kabinete turtingiausias yra G. Landsbergis, mažiausiai turto – pas A. Anušauską5
Ministrų kabinete turtingiausias yra užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, su šeima valdantis per 18 mln. eurų vertės turtą, o mažiausiai turto yra sukaupęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. ...
-
Kelių direkcijos vadovas: apie 38 proc. valstybinės reikšmės kelių neatitinka keliamų reikalavimų
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius tvirtina, kad situacija valstybinės reikšmės keliuose nėra patenkinama. Pasak jo, taip yra dėl to, kad didesnė dalis lėšų per praėjusius 4–5 metus buvo skirt...
-
BFK nepaiso Vyriausybės raginimų: kriptoįmonės savo klientus turėtų identifikuoti nuo pirmo euro
Nors dar pirmadienį Seimas plenariniame posėdyje apsisprendė pritarti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pozicijai, kad Finansų ministerijos inicijuotame projekte, kuriuo griežtinamas kriptoįmonių veiklos reglamentavimas, būtų numatytas reikalavimas...
-
Paskelbė, kurie politikai Lietuvoje yra turtingiausi10
Tarp didžiausią turtą pernai deklaravusių Lietuvos politikų – Klaipėdos tarybos nariai Vidmantas Dambrauskas ir Aidas Kaveckis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. ...
-
VMI: apie 2 tūkst. valstybės pareigūnų, įmonių vadovų dar nepateikė turto deklaracijų
Apie 2 tūkst. valstybės pareigūnų ir tarnautojų, biudžetinių įstaigų, valstybės įmonių vadovų, privalančių pateikti metines turto deklaracijas už 2021 metus, to dar nepadarė, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). ...
-
G. Skaistė: tikėtina, kad liepą infliacija bus dar didesnė
Infliacijai birželį Lietuvoje peržengus 20 proc. ribą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad liepą kainų augimas gali būti dar didesnis. ...