- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausios Lietuvos banko apklausos duomenys rodo, kad darbo užmokestį per artimiausius metus numato didinti beveik 60 proc. respondentų. Tačiau Lietuvos bendrovės dėl COVID-19 sukeltų padarinių į ateitį žvelgia atsargiai.
Apsieitų ir be paramos
"Dalis įmonių vis dar jaučia pandemijos sukeltą šoką, todėl nestebina, kad jos atsargiai vertina ekonomikos plėtrą. Tiesa, palyginti su pernai, jaučiama daugiau optimizmo dėl veiklos tęstinumo. Kalbant apie skolinimosi galimybes, verslas jas vis dar vertina kaip ribotas, tačiau apklausa rodo, kad finansavimas bandžiusiesiems pasiskolinti tapo labiau prieinamas", – pranešime sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas.
Dėl COVID-19 padarinių kas antra apklausta įmonė buvo paveikta sumažėjusios paklausos, tačiau taip manančiųjų dalis šiemet yra maždaug dešimtadaliu mažesnė nei pernai. Beveik penktadalis apklaustųjų sėkmingai perorientavo veiklą, šiek tiek daugiau kaip dešimtadalis prisitaikė mažindamas kitas nei darbo sąnaudas.
Palyginti su pirmuoju karantinu, padaugėjo bendrovių, kurios prireikus ilgiau galėjo tęsti veiklą be išorės pagalbos, pavyzdžiui, valstybės paramos.
Tiesa, šiemet, palyginti su pernai, maždaug dešimtadaliu daugiau apklaustųjų mano, kad finansinę būklę atkurti iki priešpandeminio lygio užtruks vienus metus arba ilgiau. Nemaža dalis respondentų ekonomikos plėtros perspektyvas vis dar vertina daugiau nepalankiai nei palankiai, o dauguma prognozuoja, kad augs produkcijos kaina.
Pandemijos padariniai
Lietuvos banko teigimu, tikėtina, kad išryškėjo dar ne visi pandemijos padariniai, nes apie penktadalis respondentų vertina, kad, palyginti su pirmuoju šių metų pusmečiu, per artimiausius metus gali padaugėti bankrotų, o didžiausią bankrotų skaičiaus augimo riziką įžvelgė paslaugų ir pramonės veiklų įmonės.
Darbo užmokestį per artimiausius metus numato didinti beveik 60 proc. respondentų, tuo metu pernai tokia pati dalis respondentų tikėjosi, kad atlyginimai nesikeis, o didėjimą prognozavo vos 13 proc. apklaustųjų.
Darbo užmokestį per artimiausius metus numato didinti beveik 60 proc. respondentų, tuo metu pernai tokia pati dalis respondentų tikėjosi, kad atlyginimai nesikeis, o didėjimą prognozavo vos 13 proc. apklaustųjų. Maždaug penktadalis respondentų mano, kad bendrai Lietuvoje atlyginimai šiemet augs daugiau kaip 5 proc., dar apie trečdalis mano, kad augimas sieks iki 5 proc., o 40 proc. – kad jie iš esmės išliks panašūs.
Šiemet didžioji dalis respondentų teigia, kad atlyginimų pokyčius daugiausia lems darbuotojų trūkumas.
Kas penktas respondentas atsakė, kad dėl COVID-19 padarinių vėlavo apmokėti sąskaitas, bet dėl tos pačios priežasties panašiai vėlavo ir užsakovų ar pirkėjų mokėjimai. Tačiau apskritai su didesniais ar mažesniais mokėjimų vėlavimais susidūrė beveik 80 proc. respondentų, kuriems dėl to kilo sunkumų, pavyzdžiui, strigo veikla arba plėtros planai. Vėluojantys mokėjimai arba neapmokėtos kitų įmonių ir gyventojų sąskaitos, tikėtina, prisidėjo ir prie papildomo finansavimo paieškų trumpuoju laikotarpiu.
Skolintis sunkiau
Palyginti su praėjusiais metais, respondentų teigimu, rinkoje skolinimo priemonių trūkumas yra sumažėjęs, o alternatyvių finansavimo priemonių poreikis sumenko. Daugiau kaip pusė apklaustųjų šiemet nurodė, kad skolinimo priemonių netrūksta. Pernai taip manė ketvirtadalis respondentų. Tačiau daugiau kaip 10 proc. respondentų teigė, kad trūksta informacijos, kaip naudotis esamomis priemonėmis, arba priemonių ilgalaikėms investicijoms.
Daugumos įmonių (nepriklausomai ar jos skolinosi, ar ne) nuomone, skolinimas verslui yra iš dalies apribotas, tačiau dažnu atveju prieinamas įvykdžius papildomas sąlygas. Ypač tai pabrėžė paslaugų įmonės. Kaip rodo apklausa, gauti finansavimą pavyko 66 proc. bandžiusiųjų pasiskolinti, atmestų prašymų dalis per metus sumažėjo nuo 31 iki 9 proc.
Pagrindinės prašymų atmetimo priežastys pernai buvo bendra ekonominė padėtis, šiemet – prastai įvertinta įmonės būklė, per dideli turimi įsipareigojimai ir nepakankamas užstatas.
Žvelgiant į artimiausius dvylika mėnesių, respondentai mano, kad poreikis skolintis iš finansų įstaigų išliks panašus: 23 proc. jų teigė, kad poreikis sumažės, 24 proc. – kad padidės, o apie 30 proc. poreikio skolintis nematė iš viso.
Lietuvos bankas kasmet atlieka ne finansų įmonių apklausą, siekdamas gauti informacijos apie jų finansinės būklės ir veiklos tendencijas, įvertinti paklausą finansiniams ištekliams, skolinimosi iš kredito ir kitų finansų įstaigų pokyčius, skolinimo įmonėms sąlygų kaitą, COVID-19 pandemijos padarinius ir kitus su įmonių sektoriaus raida ir jos tvarumu susijusius aspektus.
Apklausoje dalyvavo 504 įmonės iš visos Lietuvos, iš jų – 118 pramonės įmonių, 91 – statybų, 114 – prekybos ir 181– paslaugų. Du trečdalius apklausoje dalyvavusių respondentų sudarė įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...