Pastato šilumos punktui atnaujinti valstybė dabar papildomai padengia 30 proc. investicijų. 

„Ją (mažąją renovaciją – BNS) matome kaip vieną svarbiausių priemonių. Tikrai taip. Klausimas tik dėl finansavimo arba subsidijavimo intensyvumo – ar iš tikrųjų reikėtų turėti tokį intensyvumą, kokį turėjome iš Klimato kaitos lėšų – 30 proc.“, – Seimo Laisvės frakcijos posėdyje šią savaitę pranešė ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis.  

Parlamentarai su Aplinkos ir Energetikos ministerijų atstovais aiškinosi, kokių veiksmų imtis, kad sumažėtų energijos kainos. 

„Kalba eina apie mažinimą“, – pridūrė jis, atsakydamas į parlamentaro Kasparo Adomaičio repliką, ar linkstama labiau remti gyventojus, ar mažiau.

D. Čergelio teigimu, mažoji renovacija ne visada pasiteisina ir valstybei reikia stebėti, kur labiau apsimoka investuoti.   

„Reikėtų kompleksiškumo, nes pastatų ūkis iš principo tokį, kokį mes turime, gali būti pradėtas atnaujinti nuo mažų darbų, tarkime, nuo šilumos punkto sutvarkymo, bet pats pastatas yra tiesiog atgyvenęs. Dauguma situacijų yra tokių. Mes turime žiūrėti, kur valstybei labiau apsimoka skirti viešuosius pinigus ir gauti daugiau naudos“, – kalbėjo ministerijos atstovas.

Mes turime iššūkių apskritai gaunant lėšų skatinti renovaciją, subsidijuoti ją.

D. Čergelis pabrėžė, kad šiuo klausimu galutinio atsakymo dar nėra: „Išeisime su sprendimais, kai juos turėsime“. 

Be kita ko, jis akcentavo, kad valstybei trūksta lėšų prisidėti prie daugiabučių atnaujinimo. 

„Mes turime iššūkių apskritai gaunant lėšų skatinti renovaciją, subsidijuoti ją“, – teigė ministerijos atstovas.

Pasak D. Čergelio, norint per artimiausius dešimt metų kasmet renovuoti mažiausiai po 1 tūkst. daugiabučių trūksta dešimčių milijonų.  

„Kasmet mums trūksta nuo 50 iki 70 mln. eurų subsidijų dalies“, – skaičiavo jis.

D. Čergelis taip pat pabrėžė, kad visi iki 1992 metų pastatyti namai yra renovuotini.

„Tai praktiškai yra tokia geležinė prielaida, kad jie visi yra renovuotini ir čia jokių diskusijų dažniausiai dėl to nekyla“, –  tvirtino jis.

Dabar Lietuvoje yra 660 tūkst. pastatų. Daugiau nei pusė jų (64 proc.) yra gyvenami statiniai, iš jų 85 proc. pastatyti iki 1992 metų.  

Daugiabučių priskaičiuojama 41 tūkst., individualių namų – 529 tūkstančiai. 

66 proc. pastatų yra žemesnės nei C klasės energetinio naudingumo. Pastatai per metus sunaudoja 41 teravatvalandę energijos ir išmeta 5,3 megatonos CO2. 

„Tai didžiulis kiekis, kuris reikalauja didžiulių pasikeitimų“, – teigė D. Čergelis.

Lietuva iki 2050 metų planuoja renovuoti 436 tūkst. pastatų, iš kurių 30 tūkst. būtų  daugiabučiai. 

„Norint pasiekti šį tikslą, tempai nuo 2024 metų turi būti po 1–1,1 tūkst. renovuotų namų per metus“, – priminė D. Čergelis. 

BNS anksčiau rašė, kad kol kas renovuota 4 proc. daugiabučių.

Seimas praėjusių metų gruodį nepriėmė svarstyti pataisų, kuriomis siūlyta taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą daugiabučių pastatų renovacijai ir taip paskatinti daugiabučių atnaujinimą.

Siekiant didesnės renovacijos bangos 2021-ųjų lapkritį pradėjo veikti pastatų renovacijos kompetencijų centras.