– Dėl neprognozuojamų A. Lukašenkos veiksmų aviacijos sektorius dabar turėtų jaustis lyg „ant adatų“. Kokia situacija?
– Nepavadinčiau šitos situacijos labai įtempta. Tiesiog dabar atsirado poreikis tam tikromis kryptimis perplanuoti skrydžius aplenkiant Baltarusijos oro erdvę. Ypatingai nepatogu, aišku, Baltarusijos bendrovėms, kurioms užsidarė didelė dalis Europos oro erdvės. Kai kurioms reikia daryti didžiulį lanką. Bet aviacijoje skrydžiai vyksta kaip ir anksčiau – kažkokių ypatingų sukrėtimų nėra.
– Pakeitimai, kuriuos reikia padaryti, kiek jie kelia sumaišties aviacijos industrijoje, ir, sakykime, didina kaštus, ar sukuria dar kitokių problemų?
– Kaštai didėja neabejotinai, vien todėl, kad kai kuriomis kryptimis ženkliai ilgėja skrydžio laikas – reikia praleisti daugiau valandų ore, sudeginti daugiau kuro, atsiranda operacinių skrydžio plano derinimo klausimų, kur reikia keisti maršrutus. Na, bet aviacijos sektorius yra pripratęs daryti einamuosius pakeitimus ir nieko ypatingo, ir drastiško kol kas nėra.
– Ar galima sakyti, kad dabar skraidydami žmonės gali jaustis tiek pat saugūs, kokie jautėsi iki šiol, nepaisant to, kad mes girdime apie lėktuvų nutupdymus, apie planus nutupdyti lėktuvus, apie bombų pavojus – prieš parą Berlyne lėktuvas turėjo priverstinai nutūpti... Paprastam keliautojui tokia situacija gali atrodyti pavojinga...
Baltarusijos opozicijos veikėjams labai primygtinai rekomenduočiau ypatingai atidžiai planuoti savo skrydžius.
– Reikia suprasti, kad šis, prieš savaitę įvykęs incidentas su „Ryanair“ lėktuvu, savo prigimtimi yra ne aviacinis incidentas. Čia paprasčiausiai A. Lukašenkos režimas parodė, kad jie yra pasirengę imtis bet kokių priemonių ir veiksmų savo tikslams pasiekti. Ir, šiuo atveju, lėktuvas, skrendantis virš Baltarusijos teritorijos, buvo panaudotas kaip įrankis vieno iš režimui priešiškų veikėjo sulaikymui. Žvelgiant iš keleivio perspektyvos, – jei nesi susijęs su priešiškomis jėgomis dabartiniam Baltarusijos režimui, per daug nerimauti nėra dėl ko. Kita vertus, turint tam tikrų sąsajų su Baltarusijos režimo opozicija, labai nuoširdžiai patarčiau vengti skrydžių, kurie kerta ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos oro erdvę, todėl, kad tokie panašūs lėktuvų nutupdymai tikrai yra galimi.
– Manote, kad Sviatlanai Cichanouskajai bent jau artimiausiu metu reikėtų susilaikyti nuo skrydžių? Turint omenyje ir informaciją, kuri sužinota visai neseniai, apie tai, kad prieš Ramaną Pratasevičių dar buvo svarstoma, kad reikėtų nutupdyti ir S. Cichanouskajos lėktuvą.
– Baltarusijos opozicijos veikėjams labai primygtinai rekomenduočiau ypatingai atidžiai planuoti savo skrydžius – įsitikinti, galbūt gauti patvirtinimą iš avialinijų, jeigu tai yra reguliariųjų avialinijų reisas, apie tai, kaip planuojamas maršrutas. Ir atsižvelgti ne tik į normalių procedūrų metu naudojamą oro erdvę, bet ir įsitikinti, kad ir alternatyvių oro uostų sąraše nėra Rusijos arba Baltarusijos oro uostų, nes gedimo atveju gali nutikti taip, kad jei orlaivis ir neplanavo skristi virš Rusijos ar Baltarusijos oro erdvės, jis gali nutūpti į atsarginį oro uostą ir ten atsidurti.
– Dabar Europos Sąjungos oro linijų bendrovės virš Baltarusijos oro erdvės neskraido, bet jei būtų kažkokia avarinė situacija ir Minsko oro uostas būtų arčiau negu bet kuris kitas – vis tiek lėktuvas turėtų ten tūpti?
– Jei nutiktų kažkoks rimtas orlaivio gedimas, reikalaujantis atsidurti ant žemės kuo įmanoma greičiau, tai draudimų būtų nelabai paisoma ir bandoma atsidurti ant žemės kiek įmanoma greičiau ekstraordinaria tvarka.
– Užsiminėte, kad reikėtų vengti ir Rusijos oro erdvės. Ar galvojate, kad toks sprendimas – neskraidyti virš Rusijos oro erdvės, turėtų būti priimtas Europos Sąjungos mastu, ar vis dėlto to nereikia?
– Užtenka atsidaryti ir pažiūrėti, kokio dydžio yra Rusijos teritorija, ir mes iš karto suprasime, kad jei ir būtų norima įgyvendinti kažkokį draudimą naudotis Rusijos oro erdve, to praktiškai neįmanoma įgyvendinti. Rusijos teritorija – didžiulė ir ją aplenkti kai kuriomis kryptimis vykdant skrydžius be papildomų sustojimų būtų neįmanoma. Tai čia, sakyčiau, būtų vienas iš paskutinių žingsnių, jei situacija pablogėtų, – tik tada būtų galbūt verta svarstyti tokius variantus.
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Scanpix nuotr.
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Scanpix nuotr.
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Scanpix nuotr.
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Scanpix nuotr.
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Scanpix nuotr.
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Scanpix nuotr.
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Scanpix nuotr.
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Scanpix nuotr.
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Scanpix nuotr.
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Scanpix nuotr.
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Scanpix nuotr.
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Scanpix nuotr.
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Scanpix nuotr.
Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas
Scanpix nuotr.
– Kaip jūs prognozuojate tolesnį situacijos klostymąsi – ar gali daugėti anoniminių netikrų pranešimų apie bombas lėktuvuose, ar gali būti kažkokių incidentų lėktuvuose, tam, kad jie tūptų Rusijoje, Baltarusijoje? Kaip viskas gali klostytis toliau?
– Labai sunku pasakyti, reikia suprasti, kad apgaule nutupdyti lėktuvą, galima vieną du kartus. Jei tai pradės vykti reguliariai, tai aviacijos industrija turės iš esmės pakeisti procedūras ir užbėgti už akių tokių įvykių galimybei.
– Manote, kad skrendantis paprastas žmogus neturėtų dėl kažko pernelyg jaudintis?
– Kažkokių ypatingų pokyčių neįvyko. Su aviacijos saugumu, su terorizmu, su bombų grėsmėmis susijusių incidentų, pranešimų, grasinimų pasitaiko kelis kartus per metus – vienur ar kitur Europoje nutinka. Čia yra neišvengiama, bet kol kas nieko drastiško, masiško šitoje srityje nevykta.
Naujausi komentarai