– Ar tai būtų didelis nuostolis Lietuvai ir visai ES?
– Jeigu nebūtų įsileista vilkikų iš Rusijos ir Baltarusijos, tiesioginio nuostolio dėl to nebūtų jokio. Kitas dalykas – veidrodinės sankcijos. Jie įpratę ir tai darys. Tai automatiškai prognozuojamas elgesys. Jau dabar tiekimo grandinė su tomis šalimis trūkinėja nežmonišku greičiu, ir tai prasidėjo ne vasario 24 d. Apie problemas kalbame jau keletą metų – eilės pasienyje, trukdžiai muitinėse, prekybiniai trukdžiai. Be abejo, Lietuvos transporto sektoriuje eksporto dalis paslaugų į Rusiją ir Baltarusiją gana didelė. Šių pajamų įmonės ir valstybė turėtų prognozuoti, kad neteks.
– Bet ar tai būtų logiškas žingsnis, vykstant karui Ukrainoje, tiesiog neįsileisti vilkikų iš Rusijos?
– Kalbant apie sankcijas, imsis jų ar ne, ryšiai su Rytais trūkinės nežmoniškai. Labai gerai pamenu 1999-ųjų ekonomikos krizę Rusijoje ir kaip tai žiauriai paveikė mūsų šalių ekonomiką. Toje šalyje su ekonomika nieko gero tikrai nebus. Kiek bandome kurti optimistines prognozes, jokių gerų skaičių neišeina. Prekyba su šalimi bus labai bloga, jos galimybės eksportuoti taip pat mažės. Lietuvai už tai, kad prisijungė prie šių sankcijų, poveikio nebus. Antra – jeigu yra prekių, kurioms nedraudžiama judėti ir yra reikalingos Europai arba Europa galvoja, kad jas galima eksportuoti į Rytus, reikia galvoti, kokios galimos alternatyvios logistikos galimybės. ES Mobilumo paketas sako, kad vilkikai neturėtų keliauti per visą kontinentą, jie turėtų judėti trumpesniais atstumais. Vadinamasis dirbtinis neįleidimas – perkrauti prekes pasienyje, logistikos centruose, būtų visiškai logiškas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Iš Lenkijos girdime, kad reikėtų apskritai nutraukti prekybą su Rusija ir Baltarusija. Kas būtų tuomet?
– Aš ne prekybos specialistas. Nutruktų prekyba. Mes nebeturėtume didelės problemos, apie kurią jau kalbame porą metų Lietuvoje, – milžiniškų eilių Lietuvos-Baltarusijos pasienyje. Daugiau turėtų kalbėti mūsų pramonės ir prekybos specialistai, apie tai, kiek alternatyvinių žaliavų, prekių šaltinių galima rasti.
Jei norima nutraukti kelius su Rusija ir Baltarusija, nereiškia, kad reikia nutraukti su likusiu pasauliu.
– Turbūt viską galima rasti, bet daug kas kainuoja brangiau.
– Taip, yra kainos problemų. Antra – su pandemija prasidėjusios pasaulinės logistinės pralaidumo problemos. Pamiršome, kaip prieš metus kalbėjome apie kamšius ties Sueco kanalu. Kamščiai vis dar egzistuoja. Laivas buvo tik kritinis įvykis. Kamščių buvo visada. Tiekimo grandinės turės persigrupuoti, persigrupuos ir pati pramonė. Turbūt bus atsisakyta metodo, kad žaliavos keliauja per visą pasaulį, žaliavos artės prie gamybos, o gamyba – prie vartotojo.
– Lietuvos transporto architektai, ekspeditoriai planuoja maršrutus ir į Kazachstaną, ir į kitas šalis aplinkui. Nevažiuojant per Rusiją ir Baltarusiją, reikia ieškoti alternatyvų ir jos sudėtingesnis, brangesnės. Ką reikėtų daryti?
– Ieškoti ir bandyti išnaudoti alternatyvas, optimizuoti jas. Jei norima nutraukti kelius su Rusija ir Baltarusija, nereiškia, kad reikia nutraukti su likusiu pasauliu. Lieka vandens keliai, galimybė pasiekti Kazachstaną per Pakistaną. Tačiau savikaina dešimtis kartų didesnė nei dabar.
– Ar įmonės pradeda realiai ieškoti ir dėlioti maršrutus, matydamos realią situaciją?
– Taip, žinoma.
