– Ar jūs jau pasiruošėt atostogoms?

– Dar nesuplanavau, bet jau mintys po truputį linksta link atostogų.

– O kaip didžioji dalis gyventojų, kuriuos apklausėte? Ką parodė apklausė?

– Atostogų metas visada pasižymi šiek tiek mažiau finansiniu planavimu, daugiau emocijomis leidžiame pinigus. Tai ir „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad per pusę dalinasi Lietuvos gyventojai. Maždaug pusė taupo atostogoms iš anksto, o kita pusė labiau čia ir dabar priima finansinius sprendimus.

– Kaip atrodo lyginant su ankstesniais metais? Ar keičiasi situacija, kaip ji kinta?

– Labai reikšmingų pokyčių nėra. Galbūt pernai ir užpernai lietuviai atidėliojo kažkokias tolimesnes, brangesnes keliones tiesiog dėl geopolitinės įtampos ir ekonominės situacijos Lietuvoje. Bet dabar, atslūgus infliacijai ir didėjant atlyginimams, lietuviai yra nusiteikę paatostogauti ir kaip visuomet sau per atostogas nori negailėti. Ir mūsų tyrimas parodė, kad atostogų metu lietuvių finansinės išlaidos padvigubėja. Du trečdaliai respondentų teigia, kad patiria bent dvigubas išlaidas, apie 17 proc. sako, kad išleidžia tris kartu daugiau negu įprastai, o apie 30 proc. sako, kad vis dėlto jų išlaidos yra labai panašios kaip ir kiekvieną mėnesį.

– Ar visi iš santaupų atostogauja ar yra tų, kurie atostogauja skolon?

– Kaip ir minėjau, iš anksto taupo maždaug 50 proc. respondentų savo atostogoms. Vis dėlto, į finansinius įsipareigojimus lietuviai žiūri gana atsakingai ir jeigu jie turi didelę skolą ar pradelstų mokėjimų už įvairius mokesčius ar kreditus, vis dėlto vykti į kurortus atsisakytų dauguma – apie 85 proc. Šiek tiek laisviau į finansinių įsipareigojimų ir atostogų santykį žiūri tie, kurie turi vartojimo paskolas. Tai nevyktų į keliones ar kurortus apie 56 proc. respondentų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie atostogas skolon LNK žurnalistė kalbėjosi su „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadove Jekaterina Rojaka.

– Ar daug lietuvių linkę skolintis atostogoms?

– Reikia pripažinti, kad lietuviai pastaruoju metu yra apskritai linkę skolintis. Anksčiau mes turėdavom labai aiškius sezoniškumus – prieš Kalėdas ir prieš vasaros laikotarpį. Pastaruoju metu, kadangi skolinimasis, ypatingai vartojimo kreditas, buvo labai populiarus, to sezoniškumo praktiškai nebeliko. Nors balandžio pabaigoje ir gegužę mes matome tam tikrą paūmėjimą, maždaug 10 proc., ir tai veda prie minties, kad visgi lietuviai yra linkę iš anksto paplanuoti atostogas. Tai yra gerai, nes numatytos ir apmąstytos paskolos yra geriau negu pirkimas čia ir dabar.

– Ar visi lietuviai sugeba atiduoti tai, ką pasiskolino? Juk atostogos atostogoms nelygios – gali būti Lietuvoje, bet gali būti ir tolimoje saloje.

– Na, kalbant apie atostogas Lietuvoje, tai jų kaina šiek tiek pamažėjo palyginus su praeitais metais. Bet, vėlgi, dažniausiai lietuviai skolinasi ilgesnėms atostogoms užsienyje, nes tai reikalauja didesnės sumos pinigų. Lietuva yra labai patogi tuo, kad tu gali paatostogauti trumpesnį laikotarpį, kartais net sutaupyti ir nenakvoti. Nes nakvynės kaina buvo didžiausia problema lietuviams, kurie planavo pakeliauti ilgesnį laikotarpį. Nakvynių kainos per pastaruosius metus yra išaugusios tikrai labai ženkliai. Bet, vėlgi, po atostogų bumo dažniausiai vyksta ir skolų tam tikras šleifas. Ir po trijų-keturių mėnesių mes irgi savo sistemoj matom atostogų kuprą. Dažniausiai matome skolų padidėjimą rugsėjo mėnesį ir spalį-lapkritį, tai yra prieškalėdinis laikotarpis.