Ar dėl pandemijos suvaržymų padaugės mokesčių lengvatų?

Laikina pagalba

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, lengvata siekiama paremti nuo koronaviruso krizės nukentėjusį maitinimo verslą, todėl ji veiktų kaip subsidija šiam verslui. Premjerės Ingridos Šimonytės manymu, tokia lengvata galėtų būti taikoma laikinai – metus ar pusantrų.

Beje, PVM lengvata dabar taikoma aštuoniolikoje ES šalių.

O finansų viceministrė Rūta Bilkštytė siūlo, kad maitinimo įmonės, kurioms būtų taikoma PVM lengvata, prisiimtų atsakomybę ir stengtųsi mažinti šešėlį. Pasak viceministrės, kaip verslas laikytųsi tokio įsipareigojimo, paaiškėtų vėliau, jau galiojant PVM lengvatai, o jos pratęsimas priklausytų nuo šešėlio lygio.

"Tai būtų subsidija verslui, kad jis išsilaikytų. Kad nebūtų taip, kad seni restoranai su skolomis užsidaro, o naujas verslas užsiregistruoja ir laimingai toliau tęsia su PVM lengvata", – aiškino viceministrė.

Kad nebūtų piktnaudžiaujama lengvata, M.Majauskas siūlo nustatyti saugiklius: "Reikėtų išsigryninti ir išsiaiškinti dėl to, kaip turėtų būti traktuojamas maistas, kuris yra išsinešti, ir tas, kuris pagamintas ir vartojamas vietoje. Kad nesusidurtume su tokiomis situacijomis, kad turguje pardavinėjama žalia mėsa būtų pristatyta kaip karpačio."

Kad nebūtų taip, kad seni restoranai su skolomis užsidaro, o naujas verslas užsiregistruoja ir laimingai toliau tęsia su PVM lengvata.

Siūlymas sulaukė kritikos

Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas mano, kad nustatyti lengvatinį PVM tarifą ir taip netiesiogiai subsidijuoti įmones prieštarauja šio mokesčio esmei.

"Viena pagrindinių Lietuvos mokesčių sistemos problemų yra PVM atotrūkis ir tokie siūlymai tą atotrūkį iš tikrųjų didintų. PVM savo esme yra vartojimo mokestis, dabar diskusijose, kurios yra girdimos viešojoje erdvėje, yra akcentas, kad per mažesnį PVM tarifą būtų subsidijuojamas verslas. Mano galva, tai prieštarauja PVM kaip vartojimo mokesčio esmei", – sakė V.Vasiliauskas.

Kai Seime svarstoma dėl naujos mokestinės lengvatos, Finansų ministerijoje suburta Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinė darbo grupė pradėjo diskusijas, kaip jų sumažinti. Prieš dvi savaites įvykus pirmajam posėdžiui, finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, kad pagrindinis tikslas – išgryninti pozityvius ir negatyvius kiekvieno galimo sprendimo dėl mokesčių argumentus, o visi siūlymai Seimui bus pagrįsti ekspertine logika Seime dėl tolesnės lengvatų krypties.

"Šiuo neapibrėžtumo laikotarpiu turime unikalią galimybę kalbėtis išsamiau, geriau išgirsti vieni kitų argumentus, matyti didesnį paveikslą, o ne atskirai nagrinėti smulkius klausimus ir taip pasiklysti aplinkybių gausoje. Jau praeityje matėme panašių iniciatyvų, darbo grupių ir komisijų, kurios vykdavo už uždarų durų ar buvo pernelyg susiaurintos, nematant mokesčių sistemos kaip tokios. Mes imamės atviro ir skaidraus proceso, kuris, esu įsitikinusi, veda prie apgalvotų ir teisingų sprendimų, – po posėdžio komentavo finansų ministrė G.Skaistė. – Skaidrumas, atvirumas, prognozuojamumas ir bendras holistinis požiūris yra mokestinių lengvatų peržiūros darbo principai, kurie leis po visų diskusijų etapų priimti pagrįstus sprendimus parlamente, o visuomenei ir verslui – stebėti procesą ir neabejoti, kad bet kokiems pokyčiams jie turės pakankamai laiko pasiruošti, nes skubotų sprendimų tiesiog nebus."

Į valstybės biudžetą dėl mokestinių lengvatų per metus negaunama apie 2,2 mlrd. eurų pajamų, tačiau didžiosios jų dalies atsisakyti neketinama, teigia finansų ministrė. Pasak jos, diskusijos vyks dėl lengvatų, kurių apimtis sudaro apie 790 mln. eurų.

Situacija sudėtinga

Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje dirbusių darbuotojų registracija per metus išaugo dvigubai. Darbo ieškojo 9 114 asmenų, iš jų – 80,7 proc. – moterys.

Nuoseklus šio sektoriaus darbuotojų pasitraukimas iš darbo rinkos pradėtas fiksuoti per pirmąjį karantiną pernai kovo–birželio mėn. Besiregistruojančių asmenų skaičiaus dinamika rodo, kad tuo metu į Užimtumo tarnybą kreipėsi 1,6 karto daugiau asmenų iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių nei antrojo karantino metu (lapkričio–vasario mėn.).

Darbo neteko daugiausia biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkai, virėjai, barmenai, padavėjai, kepėjai ir konditeriai, virtuvės pagalbininkai ir vyriausieji virėjai.

"Užsidarius apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms dėl karantino, šio sektoriaus verslininkai patyrė daug nuostolių, optimizavo savo veiklą, todėl dalis darbuotojų neteko darbo. Didžiausias iš šio sektoriaus atėjusių asmenų srautas fiksuotas praėjusių metų rugsėjį – 3,2 tūkst. ir spalį – 2,4 tūkst. Nuo to laiko naujų besikreipiančių klientų kas mėnesį mažėja ir kovo pradžioje registruotas 481 darbo ieškantis asmuo iš apgyvendinimo ar maitinimo įmonių", – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Pandemijos laikotarpiu į Užimtumo tarnybą vidutiniškai per mėnesį kreipdavosi 1,9 tūkst. asmenų, kurių paskutinė darbovietė buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės. Vidutiniškai kas antras (55,8 proc.) asmuo buvo jaunuolis iki 29 metų.

Dėl karantino apribojimų Užimtumo tarnyba apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų grupei priklausančioms įmonėms per metus subsidijas išmokėjo 2 984 darbdaviams už darbuotojų prastovas – 64,75 mln. eurų, o po prastovų subsidija išmokėta 2 917 įmonių – 55,57 mln. eurų.

Skirtingi mokesčiai

Lietuvoje standartinis PVM tarifas – 21 proc.

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Daliai buitinių energijos vartotojų – malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenti.

Taip pat knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius).

Tas pats 9 proc. PVM numatytas turizmo, apgyvendinimo paslaugoms, kai kurioms keleivių vežimo paslaugoms.

Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui.

5 proc. PVM taikomas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto.

0 proc. tarifas taikomas tam tikriems paslaugų teikimo ir prekių tiekimo sandoriams, susijusiems su eksportu. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto, tai nėra lengvata, o nuoseklus PVM taikymas ir visuotinė ES praktika, kai apmokestinami tik šalyje parduodami (ir/ar vartojami) produktai ir paslaugos.

Komentaras

Guoda Azguridienė

Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė

Finansų ministerija ėmėsi sisteminio mokesčių lengvatų peržiūrėjimo ir pakvietė visuomenę dalyvauti diskusijoje. Pakvietė vaisingai – per nurodytą laiką gavo virš 200 pasiūlymų iš įvairių organizacijų.

Sisteminti lengvatas – darbas ne iš lengvųjų, nes lengvatos dėl to ir atsiranda, kad būtų sistemos išimtys. Dabar, kai daug kam mokėti mokesčius sunku, bet koks palengvinimas gali atrodyti pagrįstas. Sunkumuose logiška ieškoti lengvatų. Juolab kad ir precedentų daug – Lietuvoje lengvatų žanras buvo ilgai plėtojamas, ypač ten, kur sunkumų daugiausia – mažų pajamų ir investicinio klimato srityse.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad skirtingų lengvatų atvejų yra nedaug, todėl jas išnagrinėti ir surūšiuoti galima vienu ypu. Tačiau įvairovė didžiulė. Lengvatos atrodo teisingos ir teikia naudą vienoms gyventojų grupėms, bet erzina kitas. Jos patinka politikams, nes padeda pritraukti rinkėjų, bet trukdo surinkti biudžetą. Suteikus lengvatą vieniems, sunku atsakyti kitiems, nes visi yra vertingi ir visiems kartais būna sunku dėl objektyvių priežasčių. Tad klausimas apie lengvatų naikinimą labai greitai virsta naujų lengvatų iniciatyvomis.