– Ar buvote šokiruotas gautos sąskaitos už šildymą?
– Be abejo, sąskaita buvo didesnė. Ji susijusi su šalčiais – tokios žiemos seniai nematėme. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šilumos kaina – kaip energetikos ministro atsakomybė – turi būti užtikrinama taip, kad ji būtų kuo konkurencingesnė.
Ji yra praktiškai tokia pati, kokia buvo prieš metus, t. y. praėjusių metų sausį. Be abejo, šilumos kiekis, kuris yra reikalingas tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojams, yra didelis. Dėl to ir yra tokios sąskaitos.
Yra numatyta nemažai lėšų tiems gyventojams, kurie turi mažesnes pajamas, kompensuoti tokias dideles šildymo sąskaitas. Iš esmės yra padidintas biudžetas – tam skirta 80 milijonų eurų.
Skaičiuojama, kad apie 200 tūkstančių gyventojų galėtų pasinaudoti šia parama. Labai svarbu, kad nėra jokios biurokratinės naštos, nes užtenka vieną kartą kreiptis į savivaldybių socialinės paramos skyrius arba užpildyti paraišką internete.
– Minėjote, kad kovo mėnesį bus pristatyta paramos priemonė biokuro katilų keitimui. Kuo ši priemonė svarbi?
– Šią priemonę kuriame beveik metus. Dar nesulaukę šios žiemos matėme, kad viena iš esminių problemų yra ta, jog šilumos kainos skirtingose savivaldybėse labai skiriasi, t. y. pigiausiose savivaldybėse, kurių gyventojai moka mažiausiai už šilumos vienetą, tokiose kaip Utena, Šiauliai, Šilutė, Marijampolė, Mažeikiai, – tai yra šeši centai už kilovatvalandę.
Yra ir kitos savivaldybės, tokios kaip Lazdijai, Biržai, Ignalina, Kauno rajonas, kur sąskaitos yra dvigubai didesnės.
Matydami šį netolygumą, sukūrėme priemonę, kurios esmė – padėti būtent toms mažoms savivaldybėms, kurių gyventojai permoka už šilumos energiją.
Ši paramos priemonė yra labai tikslinė, skirta mažosioms savivaldybėms, neefektyviems šildymo katilams, kurie yra iki trijų megavatų galios. Iš esmės tai reiškia, kad, įgyvendinus šią priemonę, mūsų skaičiavimu, būtų galima pakeisti 65 katilus 22 savivaldybėse.
Efektas būtų pakankamai greitas – apie 15–20 procentų galėtų sumažėti šildymo kaina tose savivaldybėse, kuriose dabar ji brangiausia.
– Kiek ši priemonė kainuos?
– Ji kainuos santykinai nedaug. Tam skirta keturiolika milijonų eurų. Šių lėšų radome perskirstę kitas energetikos priemones, nes tikrai manome, kad šis klausimas yra svarbus ir kad yra neteisinga bei nelogiška, kai gyventojai, gyvendami mažesnėse savivaldybėse, turi mokėti žymiai didesnę kainą už šildymą.
Nelogiška, kai gyventojai, gyvendami mažesnėse savivaldybėse, turi mokėti žymiai didesnę kainą už šildymą.
– Diskutuojama, kad reikia grąžinti PVM lengvatą, nes renovacija nevyksta taip sparčiai, kaip reikėtų. Ar dėl to planuojate ką nors daryti?
– PVM lengvata yra tik simbolinis dalykas, nes reikia suprasti, kad šilumos sąskaitos už šildymą, būtent už sausio mėnesį, pakilo 60–70 procentų, o PVM lengvata sudaro tik vienuolikos procentų dedamąją.
Svarbu tai, kad pajamos surenkamos į biudžetą ir tada skiriamos būtent tiems, kuriems labiausiai reikia paramos. Kalbant apie renovaciją, ji buvo, yra ir bus tvariausias būdas užtikrinti efektyvų šilumos naudojimą. Daugiabučių namų, kurie nėra renovuoti, šilumos poreikis augo netgi 3–4 kartus.
Daugiabučių namų, kurie nėra renovuoti, šilumos poreikis augo netgi 3–4 kartus.
– Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketina siūlyti daugiau lankstumo buitiniams vartotojams – leisti jiems dažniau keisti nepriklausomą tiekėją arba tiekimo planą. Ką jūs apie tai manote?
– Tai Energetikos ministerijos iniciatyva. Mes tai suplanavome atlikti pavasario sesijoje, yra rengiami teisės aktų projektai. Tikslas – kad gyventojai galėtų pasikeisti energijos tiekimo planus ne vėliau nei per 24 valandas.
– Europos Sąjunga mums skyrė 22 milijonus eurų infrastruktūrai, susijusiai su sinchronizacijos saugumu. Sakėte, kad tai – pirmas žingsnis, nes lėšų reikės daugiau, tačiau ką jau dabar galime už tuos pinigus nuveikti?
– Reikėtų padėkoti Europos Komisijai ir pasidžiaugti mūsų regiono sėkme, nes Europos Sąjungos pinigai kritinės infrastruktūros apsaugai skiriami pirmą kartą. Tai – precedentas. Visus metus dėl to kovojome pakankamai aktyviai. Džiugu, kad Europos Sąjungos lygmeniu atsiranda supratimas, jog energetikos infrastruktūra turi būti saugoma ir tam, be abejo, reikia skirti lėšas.
Europos Sąjungos pinigai kritinės infrastruktūros apsaugai skiriami pirmą kartą. Tai – precedentas.
– Kodėl mes gavome dvigubai mažiau pinigų nei Estija?
– Šis pinigų skyrimas svarbus visam regionui – neskaičiuojame, kas gavo daugiau ar mažiau, nes tai yra tęstinis procesas. Svarbu paminėti, kad Estija objektyviai turėjo vieną iš problemų, t. y. „Estlink 2“ jungties nutraukimą – 2024 m. pabaigoje jungtis buvo nutraukta.
Jos atstatymas truko ilgiau nei pusmetį, ir tai turėjo labai ženklią neigiamą įtaką visiems vartotojams – buvo padaryta daugiau nei 200 milijonų eurų žala.
Estija gavo daugiau pinigų būtent šios jungties apsaugai. Mes taip pat turime „NordBalt“ jungtį su Švedija, ir šiai jungčiai jau yra paruoštos techninės apsaugos priemonės.
– Ar stipriai susinervinote po konservatorių spaudos konferencijos, kur jie kalbėjo apie mažinamą paramą saulės elektrinių savininkams?
– Kaip žmogus – susinervinau. Natūralu, kad ši sistema buvo kurta dar nuo 2016-ųjų metų. Tuomet buvo padarytas įdirbis, kuriuo sėkmingai naudojosi buvęs ministras Dainius Kreivys.
Kaip ministras suprantu situaciją, nes iš tokių klausimų daroma politika – toks jau opozicijos darbas. Kalbant apie skaičius, reikia suprasti, kad 2017 m. saulės elektrinių atsiperkamumas buvo penkiolika metų.
Džiaugiuosi, kad ši sistema veikia ir turime daug gaminančių vartotojų. Saulės energetikoje būtent jie sukėlė visą proveržį. Tam ir buvo sukurti Energetikos ministerijos paramos instrumentai, ir šiuo metu saulės elektrinės atsiperka per 2,5–3 metus.
Dėl to neišvengiamai paramos intensyvumą tenka mažinti. 2025 m. buvo tikrai sėkmingi – Lietuva pasiekė energiją gaminančių vartotojų rekordą, ir tai buvo dėl to, kad nuo pat saulėto sezono pradžios, t. y. nuo vasario pabaigos iki rugpjūčio mėnesio, gyventojai galėjo įsirenginėti saulės elektrines.
Aš taip pat suprantu ir kitą problemos dalį – kad rangovai, kurie įrenginėjo saulės elektrines, turėdami pakankamai mažai darbų rudens laikotarpiu, skatino gyventojus įsirengti elektrines ir žadėjo tokį paramos lygį.
Pažadų nedalinome ir teigėme, kad 2026 m. paramos sąlygos bus peržiūrėtos.
Mes tokių pažadų nedalinome ir teigėme, kad 2026 m. paramos sąlygos bus peržiūrėtos.
– Tai rangovai patys kalti ir dabar gali laukti bankrotų bangos?
– Sakyčiau priešingai – kuo intensyvumas yra mažesnis, tuo bankrotų bus mažiau. Jeigu mes tuos pačius pinigus skirtume mažesniam skaičiui saulės elektrinių, rangovai šį pavasarį nebeturėtų ką veikti.
Kadangi paramos intensyvumas yra šiek tiek sumažintas, išlaikant tą patį saulės elektrinių atsiperkamumą, svarbu suprasti, kad tikslas yra ne pinigų suma, kurią gauna žmonės, o elektrinės atsiperkamumas. Dėl to rangovai tikrai turės, šių sprendimų dėka, daugiau darbo, ir daugiau žmonių įsirenginės saulės elektrines.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)