Knygos viešpatavimo laikas skaičiuojamas tūkstantmečiais. Tačiau naujosios technologijos vis labiau kėsinasi popierines knygas nugramzdinti į praeitį.

Karalius ir jo įpėdinis

Posakis "Karalius mirė, tegyvuoja karalius!" išpopuliarėjo Europos monarchinėse valstybėse prieš kelis šimtus metų. Taip buvo sveikinami nauji Prancūzijos ar Anglijos karaliai, perimantys sostą mirus monarchui. Ši frazė gana taikliai atskleidžia tuometę pasaulio tvarką – nors žmogus yra laikina būtybė, monarchija laikyta amžina. Keisdavosi tik jos išorė, nes buvusį monarchą pakeisdavo įpėdinis, tačiau idėja išlikdavo tokia pat – žmonės ir toliau turėjo paklusti vienam valdovui.

Knyga irgi turi išskirtinį statusą mokslo ir žinių srityje. Išsilavinę ar siekiantys tokie būti žmonės savo vedliu nuo neatmenamų laikų laikė ją. Knygos užuomazgų galima ieškoti senovės civilizacijose, kurios savo sukurtus rašmenis bandė išsaugoti ant akmenų, bambuko lazdelių, papiruso lapų. Tiesa, ilgą laiką knygos buvo itin retos ir prieinamos tik aukštesniems visuomenės sluoksniams, nes daugelio jų tebuvo parašomas vienas egzempliorius.

Naujas postūmis knygoms sklisti buvo duotas viduramžių vienuolynuose, kuriuose gyvenę vienuoliai ėmė stropiai perrašinėti knygas ir jas platinti po kitus Europos vienuolynus. O tikrąjį perversmą sukėlė Johanneso Gutenbergo išradimas – spausdinimo mašina. XV a. viduryje šis vokiečių auksakalio išradimas gerokai atpigino ir pagreitino knygų kopijavimo procesą.

Vos per 50 metų, pasitelkus spausdinimo presą, Europoje buvo išleista 8 mln. knygų – gerokai daugiau, negu buvo parašyta rankraščių per tūkstantmetį iki tol. Visiems prieinama tapusi knyga buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių Švietimo epochos pradžią Europoje, kai į pirmą vietą iškeltas žmogaus protas ir prievolė paklusti jam, o ne monarchui.

Bręstanti revoliucija

Nuo J.Gutenbergo išradimo praėjo jau daugiau kaip pusė tūkstančio metų, tačiau knygos nedaug pasikeitė. Ir neatrodo, kad Švietimo amžiaus valdovas norėtų išeiti užtarnauto poilsio, tačiau įpėdinių jis jau turi.

Kai praėjusią savaitę Lietuvoje buvo minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, už Atlanto pristatytas naujas knygos pavidalas. E. knygų parduotuvės "Amazon" surengtoje spaudos konferencijoje jos vadovas Jeffas Bezosas rankose laikė tai, kas galbūt ateityje pakeis popierinių lapų šnarėjimą. Įprastos knygos įpėdinis – e. knygų skaitytuvas "Kindle DX" – dydžiu primena žurnalą ir turi nespalvotą ekraną. Jį galima prijungti prie interneto, todėl į įrenginį knygų galima parsisiųsti tiesiai iš virtualios parduotuvės. Šiuo metu "Amazon" siūlo beveik 300 tūkst. e. knygų.

Iki šiol manyta, kad knygas turėtų pakeisti kompiuteriai ir internetas. Tačiau kol kas tai nepasitvirtino, nes nemažai žmonių tiesiog negali skaityti ilgų tekstų kompiuterio ekrane. Be to, mokslininkai yra nustatę, kad skaitant tekstą ekrane, jis įsimenamas apie 40 proc. prasčiau, negu skaitant išsispausdintą. Tačiau skaitytuvuose "Kindle" naudojama speciali e. rašalo technologija, kuri akis vargina gerokai mažiau negu kompiuterio ekranas, o teksto vaizdas jo ekrane nedaug skiriasi nuo spausdinto teksto.

Nebereikės bibliotekų

Kaip teigė J.Bezosas, "Kindle" skirtas skaityti mėgstantiems žmonėms, kurie nebūtinai gerai išmano technologijas, todėl per jį pirkti ir skaityti knygas paprasta. "Amazon.com" vizija – suteikti "Kindle" savininkams galimybę gauti kiekvieną išleidžiamą knygą vos per 60 sekundžių. Antrą šio pažado dalį bendrovė jau įgyvendino – nusipirkti, atsisiųsti ir pradėti skaityti norimą knygą užtrunka mažiau negu minutę.

Be to, nemažai vilčių į "Kindle DX" deda ir laikraščių, žurnalų leidėjai, kuriems šis skaitytuvas galėtų bent iš dalies kompensuoti mažėjantį prenumeratorių skaičių. "Amazon" jau yra susitarusi su 37 laikraščiais ir 28 žurnalais, tarp jų – "New York Times" ir "Washington Post", dėl prenumeratos. "Kindle" naudotojai gali užsiprenumeruoti pasirinktą leidinį ir kiekvieną rytą ar savaitę jį skaityti e. knygų skaitytuvo ekrane.

Ateityje tokios knygos galėtų išpopuliarėti ir kitose srityse. Pavyzdžiui, jos galėtų pakeisti nemenką krūvą vadovėlių, kurią kiekvieną dieną į mokyklą turi temptis mokiniai. Į kuprinę užtektų įsimesti centimetro storio lentelę, kurioje tilptų visi reikalingi vadovėliai. O studentai galėtų studijų pradžioje gauti vieną e. knygą, kurioje būtų sudėta visų studijų medžiaga. Jokių eilių bibliotekoje, jokių peštynių dėl vienintelio knygos egzemplioriaus.

Nuolatiniams bibliotekų lankytojams e. knygos taip pat praverstų. Gal skamba ir kiek neįprastai, tačiau tokios įstaigos kaip bibliotekos dėl e. knygų apskritai gali išnykti. Galima pasvajoti: norint paskaityti naują romaną, užteks nueiti į e. katalogą, jį išsirinkti ir parsisiųsti. Po keliolikos sekundžių jau bus galima atversti pirmą jo lapą.

Lietuvių laimėjimai

"Kindle" siūlo tik kitą knygos formą, o lietuviai siekia patobulinti ir jų turinį. TEV leidyklos generalinis direktorius Elmundas Žalys teigė, kad kalbant apie ateities knygas svarbu ne tik, kaip jos atrodys iš išorės, bet ir tai, kas bus jų viduje.

E.Žalio vadovaujama leidykla yra sukūrusi ir išleidusi bene pirmąją lietuvišką mobiliąją interaktyvią knygą MIKO. Tai įprastos popierinės knygos analogas, tik papildytas keliomis svarbiomis funkcijomis, būdingomis skaitmeniniam turiniui. Tokia knyga įdėta į vizitinės kortelės dydžio kompiuterio laikmeną.

Interaktyvus knygos formatas leidžia į jos puslapius įterpti garso ir vaizdo įrašus, interneto nuorodas ar net testus žinioms tikrinti. Tačiau kur kas svarbesnė tokios knygos ypatybė – galimybė nuolat atnaujinti turinį. Vadinasi, tokios knygos niekada neužbaigiamos ir tai jų pranašumas, nes taip galima ištaisyti klaidas, pakeisti pasenusią informaciją, pridėti naujų faktų.

"Spausdintos knygos orientuotos į praeitį, jos aprašo įvykius, kurie atsitiko, iki jos buvo išleistos. Interaktyviosios knygos gyvos, jose galima rašyti, kas vyksta dabar ar atsitiks po mėnesio, taigi jų rašymas – tęstinis procesas. Toks interaktyvumas itin pravartus edukacinėms knygoms, kai keičiasi mokymo programos ar faktai, knygose esančią informaciją galima greitai ir paprastai atnaujinti", – interaktyviųjų knygų pranašumus vardijo E.Žalys.

Su MIKO galimybėmis šiuo metu supažindinami švietimo sistemos darbuotojai, su jomis bandoma dirbti keliose šalies mokyklose.

Atsisveikinti dar anksti

Vis dėlto skelbti senojo karaliaus mirtį ir sveikinti naująjį dar ankstoka.

Tiek "Amazon" vadovas J.Bezosas, tiek E.Žalys įsitikinę, kad popierinės knygos į muziejus keliauti dar nesirengia. Sunku įsivaizduoti, kaip lustų prigrūsta lentelė galėtų atstoti malonumą pasinerti į išmargintus ir pajūrio vėjelio švelniai kedenamus naujo romano puslapius. Įdomu ir tai, kad e. knygų pirkėjai dažniausiai aktyviau skaito ir popierines knygas. "Amazon" duomenimis, jie nuperka 2,6 karto daugiau popierinių knygų negu kiti šios svetainės klientai.

Kita vertus, žmogaus prisirišimas prie popieriaus gali būti tik įprotis, susiformavęs mokyklos suole. Jeigu būtų mokoma iš e. vadovėlių, gal vėliau kitokias knygas būtų sunku įsivaizduoti. Galbūt ir spausdintas žodis prieš 500 metų kam nors atrodė per daug mechaniškas ir negyvas, jam trūko dailių rankos vingių ir žmogaus įdėtų pastangų.

Kaip atrodo "Kindle DX"?

Naujasis "Kindle DX" yra trečias "Amazon" išleistas e. leidinių skaitytuvas, turintis didžiausią ekraną, beveik A4 formato lapo. Tad šis įrenginys pritaikytas skaityti ne tik knygas, bet ir laikraščius ar žurnalus. Kadangi "Kindle DX" ekranas naudoja e. rašalo technologiją, jis nevargina akių, jam reikia nedaug elektros energijos. Skaityti, kai baterija visiškai įkrauta, galima iki 2 savaičių.

"Kindle DX" gali tilpti net 3,5 tūkst. knygų. Ko gera, tiek knygų ne kiekvienas perskaito per visą gyvenimą. Beje, visos knygos atsiunčiamos internetu, tad norint jas skaityti, nereikia kelti kojos iš namų. Be to, e. knygos pigesnės, nes jų nereikia spausdinti, o ir pristatymo išlaidos nedidelės.

Tiesa, skaitytuvas "Kindle DX" nepigus, jis kainuoja apie 1250 litų. Tai tik vienas pirmųjų tokių bandymų, tad ateityje turėtume sulaukti ir pigesnių e. knygų skaitytuvų.

Knygos telefonuose

Populiarėja ir knygų skaitymo būdas mobiliuosiuose telefonuose ar muzikos grotuvuose. Šiuolaikiniuose telefonuose knygas įmanoma skaityti dėl palyginti didelio jų ekrano. "Amazon" yra išleidusi specialią programą telefonui "Apple iPhone", kuri jį paverčia e. knygų skaitytuvu.

MIKO knygos

Interaktyvioji knyga, sudėta į atmintuką. Ją galima peržiūrėti bet kuriame kompiuteryje. Jos pranašumai – daugialypės terpės turinys (tekstas, garsas, vaizdas, grafika) ir galimybė pildyti ar atnaujinti joje esančią informaciją.