LNK žurnalistai vilniečių klausė, koks jų santykis su pinigais. „Sakyčiau, draugiškas“, – teigė pakalbinta mergina. „Pavyksta ir sutaupyti, ir išgyventi iš tiek, kiek uždirbate?“ – klausė žurnalistė. „Pavyksta“, – tikino ji.

Kita moteris neslėpė: „Yra įtampos.“ „Ji turbūt mėnesio pabaigoje pasijunta?“ – tikslinosi žurnalistė. „Šiaip, nuolatos“, – teigė moteris. „O bandėte kažką daryti, kad įtampa dingtų?“ „Bandau. Bandau vis naujas veiklas, kažko vis imtis, kažko naujo mokytis“, – pasakojo vilnietė. „Ar įmanoma su pinigais susipykti?“ – klausė žurnalistė. „Susipykti? Įmanoma. Arba kai jų per daug, arba kai per mažai.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Neturiu jokių santykių su pinigais. Tiesiog, jie kaip įrankis, ir tiek“, – tikino pakalbintas vyriškis. „Jums užtenka tiek, kiek yra?“ „Ne, visada reikia daugiau, nes, kaip minėjau, čia yra įrankis ir kuo jis geresnis, kuo jo daugiau, tuo daugiau gali pasiekti.“ „O ar pinigai jums sukelia streso arba džiaugsmo? Emocijų?“ „Visada gerai algą gauti. Čia visiems aišku. Turbūt man pasisekė būti tokioje pozicijoje, kur uždirbu tiek, kad neturiu tokio streso“, – sakė vilnietis.

Kaip ir su žmonėmis, taip ir su pinigais santykis gali būti toksiškas. Tačiau jei psichologas žmogui gali patarti nutraukti toksiškus santykius, ką gali patarti ekonomistas? Apie tai papasakojo „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

– Kaip žinoti, kad santykiai su pinigais yra žalingi?

– Na, gali būti keli požymiai, kuriuos galite pastebėti savo elgsenoje. Pavyzdžiui, vengiate tikrinti savo sąskaitos likutį arba kartais susiduriate su tokia situacija, kai parduotuvėje, mokėdami už prekes, gaunate pranešimą, kad likutis nepakankamas. Tai turbūt būtų pirminiai požymiai, kad reikia atkreipti dėmesį, koks tas santykis ir ar jis netampa toksišku.

– Ką patartumėte?

– Visąlaik tokiose situacijose reikia nebijoti atsistoti į akistatą su savo baimėmis. Kaip atrodo tie mano mėnesio finansai? Kur aš juos išleidžiu? Reikėtų peržiūrėti savo sąskaitos išrašą ir suprasti, iš kur kyla baimės.

– Gerai, įvertinome ir pasirodo, kad poreikiai ir išlaidos yra kur kas didesni nei ta suma, kuria aš galiu operuoti...

– Natūralu, kad jeigu poreikiai yra didesni, reikėtų juos įsivertinti. Galbūt yra tam tikrų poreikių, kurie nėra būtini jums kasdienai. Įprastas dalykas, kurį dažnai žmonės pamiršta įsivertinti, yra visi mėnesiniai mokėjimui už filmų platformas, muzikos platformas, – galbūt aš tris mėnesius nežiūrėjau filmų, o tai man kainuoja. Kitas dalykas – reikėtų laikytis standartinės finansų valdymo taisyklės: 50 proc. savo pajamų skiriu būtiniausioms išlaidoms – mokesčiams, maistus, drabužiams, 30 proc. – pramogoms, laisvalaikiui, savirealizacijai ir 20 proc. atsidedu taupyti ir investuoti.