Apie tai, kaip tokie orai gali keisti žmonių nuotaikas ir sprendimus dėl būsto prie jūros, plačiau pakomentavo nekilnojamo turto brokeris Mantas Mikočiūnas.
– Ar žmonės šiemet dažniau atšaukia planus pajūryje?
– Yra tokių tendencijų, bet labiau tas atšaukimas vyksta perkėlimo prasme. Tai yra ne kad keičia lietuvišką pajūrį į užsienio kraštus, bet tiesiog persikelia atostogas: jeigu jos buvo ilgesniam laikotarpiui, tarkim, 2–3 savaitėms, po savaitės mato, kad lyja, tai stabdo ir persikelia į rugpjūčio mėnesį.
– Ar tokia lietinga vasara galėtų turėti bent šiek tiek įtakos žemesniajai nekilnojamojo turto kainai pajūryje?
– Kol kas panašu, kad nėra tų ženklų, jog žmonės darytų kažkokias išvadas. Manau, kad čia truputėlį paburbėjimas, pasiskundimas, bet ar tai prives prie kažkokių padarinių ir ar žmonės imsis daryti tikrai kažkokius kardinalius sprendimus, kas liečia nekilnojamąjį turtą, kol kas, man atrodo, ne.
– Ar lygiavertį būstą pardavus pajūryje ir įsigijus kituose populiariuose Pietų kurortuose yra galimybė ar mitas?
– Yra tiesos, bet visą laiką tokiais atvejais klausiu, o jūs matėte tą būstą, kurį jūs pirktumėte? Ten kainų amplitudė yra gerokai didesnė. Mes esame daugiau mažiau koncentruotame kainų lygmenyje, bet tada ir labai aišku, ką gausime už tą kainą. Palanga yra tikrai labai aukštos kokybės nekilnojamojo turto vieta ir mes esam pripratę pakankamai aukštos kokybės nekilnojamąjį turtą gauti, ypač su valstybės reguliavimu.
Tačiau nuvykus į pietus dažnu atveju nuo 1970–1980 m. niekas nebūna daryta, netvarkyta, pastatai gali būti be šildymo, gali būti su įvairiais pelėsiais ir t. t. Jis, aišku, kad gali būti netgi pigesnis negu Palangoje, bet nereikėtų įsivaizduoti, kad kokybė bus tokia pati. Antras dalykas – labai skirtingos ir vietos: tai gali būti Ispanijoje, Graikijoje ar Bulgarijoje, bet vėlgi ta vieta gali būti visiškai be infrastruktūros, be išvystytos civilizacijos, kur nuo oro uosto reikės važiuoti ilgiau negu iki Palangos, kur pusę metų, kai yra ne sezonas, galbūt nėra nei vieno žmogaus, nei vienos veikiančios parduotuvės. Toks nekilnojamasis turtas tikrai pigiai kainuos.
– Ar galima sakyti, kad mūsų nepastovus klimatas tampa ir tam tikra niša – vėsesnės vasaros vilioja užsieniečius pirkti būstą čia?
– Pas mus dar ne, bet ypatingai jaučiasi, jeigu yra, pavyzdžiui, poros arba šeimos, kurios yra mišrios, tarkim, vienas lietuvis, vienas užsienietis. Jau nemažai yra tokių, kurie, svarstydami, kur jų turėtų būti atostogų namai, renkasi lietuvišką pajūrį, o ne Pietų šalis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O kaip su kainu augimu pajūryje?
– Manau, kad ten kainos lėčiau augs nei didmiesčiuose. Jeigu lyginsim su Vilniumi ir Kaunu – ten tikėtina, kad greičiau, o tas augimo pagreitis įsibėgės. Sunkiausias periodas, sunkiausias etapas – praėjo. Jeigu jau nenukrito per pastaruosius 2–3 metus, tai artimiausiu metu tikrai kristi neturėtų. Labai staigiai brangti, manau, kad irgi neturėtų.
– Kurias vietas pajūryje renkasi lietuviai kaip atostogų būstą?
– Šventoji, jeigu žiūrėti geografiškai, juridiškai yra Palangos miestas. Ir Palangos miestas apskritai yra labai didelis, ilgas teritorijos prasme. Ji vis plečiasi ir plečiasi: Kunigiškės, Monciškės ir dabar jau ateina Šventoji, kuri tampa Palangos infrastruktūros dalimi. Palangoje, kaip ir minėjau, vien dėl būsto pasiūlos yra tikrai nemaža paklausa, nes yra iš ko pasirinkti. Neringos labai nori žmonės, bet yra dvi problemos: nelabai yra iš ko rinktis ir ne visi turi tam pinigų.
Naujausi komentarai