– Visų pirma, naftos kainos labai kilo, todėl tai šiek tiek padidino jų pajamas, tačiau tuo pačiu stipriai sumažino bendras pajamas. Supraskime, kad kiekvieną dieną Rusija gauna apie 300 mln. eurų pajamų. Manoma, kad dabar dėl sankcijų gali būti prarandama apie trečdalį šių pajamų.
– Visi puikiai žinome, kaip rusai bando apeiti sankcijas. Kartais jiems tai pavyksta, kartais – mažiau, tačiau bandymų išvengti sankcijų tikrai yra. Kyla klausimas – kiek galimybių jie turi apeiti šias sankcijas, kurios nutaikytos į tokią skaudžią vietą?
– Jie stengsis apeiti šias sankcijas ir greičiausiai dalis jų pastangų bus sėkmingos. Visgi svarbiausia, kad sumažės jų pelnas, gaunamas iš naftos eksporto, todėl karas Ukrainoje bus finansuojamas mažiau.
– Tačiau artėja sausio 20 d., kai prisieks Donaldas Trumpas. Ar bus laikomasi šių sankcijų, kurios ir toliau smukdo Rusijos naftos pramonę?
– Sankcijos, kurios buvo paskelbtos apie Naujuosius metus, yra labai skaudžios. D. Trumpas turės du pasirinkimus: pirmasis – atšaukti sankcijas, kurios liečia 180 laivų, arba antrasis – padidinti naftos gavybą ir leisti JAV uždirbti daugiau, o Rusija taip prarastų pinigus. Tai tikrai norėtųsi džiaugtis ir tikėtis, kad JAV pasirinks antrąjį variantą.
– Tačiau kai degalų kainos degalinėse kyla, amerikiečiai tampa nepatenkinti. Kyla klausimas – kodėl turtingiems amerikiečiams tokios svarbios degalų kainos, jei jie gali jų nusipirkti daug?
– Galime pajuokauti, kad lietuviai yra „raitelių“ tauta, mėgstanti judėti ir keliauti. Panašiai ir JAV gyventojams degalai bei jų kainos yra labai svarbu. Nepaisant to, kad amerikiečiai gali nusipirkti daugiau degalų nei lietuviai, degalų kainos išlieka vienu pagrindinių kriterijų, pagal kurį jie vertina prezidentą ar vyriausybės veiklą. Todėl degalų kainų strategija JAV yra labai svarbi.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kalbant apie Lietuvą, degalų kainos Lietuvoje kelia daugiau sunkumų. Lietuviai mėgsta keliauti, tačiau degalai reikalingi ne tik kelionėms – jie taip pat būtini maisto atvežimui į parduotuves. Pavyzdžiui, paukštininkystė labai priklauso nuo naftos dujų, reikalingų šildymui. Naftos kainos pasaulyje kyla ir prie to dar prisideda padidintas akcizas. Tai kas laukia toliau? Ar dėl sankcijų ir padidinto akcizo Lietuva neatsiduria tarsi spąstuose?
– Lietuvoje susiduriame su problema, apie kurią buvo kalbama dar metų pradžioje – akcizų didinimas kelia kuro kainas. Be to, dolerio stiprėjimas taip pat prisideda prie naftos kainų augimo. Taip pat pati naftos kainų kilimo tendencija daro įtaką kuro kainoms. Todėl galime tikėtis, kad kuro kainos kils. Tačiau verta paminėti, kad tikriausiai nepasieksime tų kainų, kurias matėme dar prieš euro įvedimą, pavyzdžiui, 2012 m., kai benzinas kainavo penkis litus, o tai, konvertavus, sudarytų apie 1,70 Eur. Tikėtina, kad gyvensim pakankamai geriau.
Lietuvoje susiduriame su problema, apie kurią buvo kalbama dar metų pradžioje.
– Buvo dar vienas klausimas. Didžiosios logistikos kompanijos, nuolat sekančios, kur degalai yra pigiausi Europos Sąjungoje, sako, kad greičiausiai degalų Lietuvoje nepildys. Panašiai ir gyventojai, gyvenantys netoli sienos, jau dabar arba ateityje gali ieškoti degalų pas kaimynus. Tad kiek Latvija ir Lenkija galėtų uždirbti iš tokios situacijos, kai Lietuvoje degalai yra brangesni?
– Šiandien galime konstatuoti, kad mūsų degalai brangesni nei kaimyninių šalių. Tai reiškia, kad tie, kurie gyvena arti sienos, greičiausiai pildysis degalus Lenkijoje, Latvijoje ar kitur. Tačiau masiniu reiškiniu tai tikriausiai netaps, nes kuo didesnis atstumas nuo sienos, tuo mažesnė motyvacija. Todėl masiniu reiškiniu tai tikriausiai nebus.
(be temos)
(be temos)
(be temos)