Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė sako, kad auksas kaip investicija buvo patrauklus visais laikais, o ypač daug jo pirkti pradėta po 2008–2009 m. ekonominės krizės. Taip pasaulio bankai norėjo užsitikrinti ekonominį saugumą, jeigu pasaulį vėl ištiktų ekonominė krizė.

Dar kartą aukso pirkimas paspartėjo pastaraisiais trejais metais, kai pasaulyje prasidėjo geopolitinis netikrumas.

„Neužtikrintumas dėl ateities ypač išryškėjo prasidėjus karui Ukrainoje. Šalys pradėjo spręsti, kaip užtikrinti savo finansinį saugumą. Pagrindiniu saugumo instrumentu tapo auksas“, – sakė E. Stonkutė.

Prie aukso populiarumo prisidėjo ir tai, kad JAV padidinus muitus, šalys ėmė svarstyti, kad doleris nebėra saugi investicija.

„Auksas yra stabiliai augančios vertės investicinis produktas“, – teigė ekonomistė.

Šiandien uncija aukso kainuoja 4 tūkst. dolerių.

E. Stonkutė sako, kad prie aukso bumo stipriai prisidėjo ir tai, kad vis daugiau į jį investuoja Kinija.

„Šalys, kurios turi didelį aukso rezervą, turi ir svaresnį žodį, sprendžiant bendrus finansinius klausimus. Kinijai tai aktualu, todėl ji ima pirkti daugiau aukso. Auksas – patikimas, saugus, stiprus ir istoriškai patikrintas instrumentas“, – teigia ekonomistė.

Kalbėdama apie Lietuvos investicijas į auksą, ji sako, kad nesame nei pirmūnai, nei aktyviai investuojanti šalis. Tačiau aukso rezervas mums, teigia ekonomistė, yra reikalingas, nes suteiktų saugumo ir stabilumo.

„Artimiausiu metu besivystančios šalys dar daugiau investuos į auksą, nes jos turi nemažai paskolų doleriais ir nori sumažinti dolerio svarbą ekonomikai. Be to, jos galvoja, kaip sumažinti galimas rizikas, jei jų atžvilgiu įvyktų koks nors konfliktas. Pastaruoju metu tapo aišku, kad svarbu ne tik gynybinis saugumas, bet ir finansinis savarankiškumas“, – teigė E. Stonkutė.

Ji prognozuoja, kad artimiausiais metais aukso paklausa augs, o kaina kitąmet galėtų pakilti net iki 5 tūkst. dolerių už unciją.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: