– Kiek lenkai tokią priemonę gali taikyti?

– Lenkai jau yra apsibrėžę laikotarpį. Panašu, kad šitas nulinis tarifas maisto produktams bus taikomas mažiausiai pusę metų. O vėliau, matyt, bus grįžta prie ankstesnio. Stengiamasi suvaldyti kylančių žaliavų ir kitų prekių bei paslaugų kainų poveikį gyventojams. Šitas instrumentas yra populiarus visuomenėje, tačiau vis tik jis nėra taiklus, nes kainos yra mažinamos per PVM mokestį visiems. 

– Kaip jūs ir sakėte, negalima atmesti, kad verslininkai taip pat gali pasinaudoti tokia situacija ir tiesiog uždirbti daugiau. Gal tos kainos iš karto ir pradės kilti Lenkijoje?

– Ilgainiui bus tikrai įdomu stebėti, kaip reaguos verslai, nes jiems situacija taipogi nėra lengva. Matyt, paskatinimo ar vilionės pasinaudoti šia galimybe kilstelėti kainas bus tikrai nemažai. 

– Ar lenkų sprendimas dėl PVM atsilieps ir Lietuvai?

– Kad lietuviai mėgsta važiuoti apsipirkti į Lenkiją nėra jokia naujiena. Žinoma, sumažinti mokesčiai Lenkijoje tą mūsų pomėgį, matyt, dar labiau darys populiaresnį. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip bus su verslininkais, kurie, pavyzdžiui, dirba pasienio ruože ir užsiima kažkokia prekyba? Ar nebus taip, kad Lietuvos prekybininkai bus tiesiog priversti užsidaryti?

– Labai nelengva vertinti, nes pasienio prekybininkai nuolat išgyvena šį spaudimą. Tai nėra jiems naujiena ir migracija apsipirkimo tikslais vyko. Tikriausiai pasienio regionuose tai yra periodinis ir natūralus procesas. 

– Ar įmanoma bent apytikriai prognozuoti, kiek pinigų iš Lietuvos gyventojų kišenių gali atsidurti Lenkijos verslininkų kišenėse?

– Labai priklausys nuo daugelio dalykų. Tiek pandeminė situacija, tiek įvairūs apribojimai gali pristabdyti mūsų galimybes vykti į Lenkiją apsipirkti. Kitas dalykas, nepaisant to, kad ten bus sumažintos kainos, pati kelionė visgi bangiai kainuos, nes degalų kaina reikšmingai išaugusi. Tolesniuose rajonuose nuo Lenkijos gyvenantiems žmonėms, matyt, reikėtų pasiskaičiuoti, ar tikrai ta kelionė apsimokės. 

– O galbūt Lietuva taip pat galėtų pasekti kaimynų pavyzdžiu ir, jeigu taip, kada tą reikėtų daryti?

– Lietuva pasirinko visai kitą kelią. Tas kelias, ekonomistų akimis, yra labiau apgalvotas ir taiklesnis, nes Lietuva pasirinko ne kovoti su pačia infliacija, bet pasirūpinti pajamų augimu pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams, kuriems infliacija kerta skaudžiausiai. Tai reiškia, kad Lietuvoje sudarant biudžetą buvo numatytas spartus pensijų augimas, didinama minimali mėnesinė alga, taip pat įvairios papildomos išmokos ir panašiai. Tokiu būdu sutaupomi biudžeto ištekliai, kurių reikia užtikrinti svarbiausioms mūsų valstybės paslaugoms, kurių kokybę mes norime gerinti ir kurios dar ir dabar yra nepakankamai finansuojamos.