- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojai sunešė iš namų produktus su pasibaigusiu galiojimo terminu ir pažymėtus „Geriausias iki…“ O kad tokius produktus saugu vartoti, demonstravo ir Aušrinė Armonaitė. Keksiukai, kuriuos valgė ekonomikos ir inovacijų ministrė, pagaminti iš pasibaigusio galiojimo miltų ir medaus. Ministerija siekia, kad tokius produktus būtų galima ne tik atiduoti labdarai, kaip yra dabar, bet ir toliau pardavinėti, pasakojama LNK reportaže.
Esą tai kasmet sutaupytų maždaug 50 tūkst. tonų išmetamo maisto.
„Tai yra tiek, kiek suvalgo Alytaus miesto gyventojai“, – konstatavo A. Armonaitė.
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), pasibaigus terminui „Geriausias iki…“ produktai vis dar saugūs vartoti, tačiau ilgainiui praranda tam tikras kokybės savybes.
„Tai galėtų būti miltai, grūdų produktai, kruopos, kava, arbata ir kiti įvairūs gėrimai. Taip pat – konditerijos gaminiai, kuriuose yra daug cukraus, konservai“, – teigė VMVT atstovė Ilona Drulytė.
Pasibaigusio galiojimo produktai būtų specialiai pažymėti ir papildomai patikrinti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Prekybininkas prisiimtų visą atsakomybę už tolimesnį galiojimo terminą. Ir vartotojui galiotų visos tos pačios teisės, kaip ir įsigijus bet kokį kitą produktą su nepasibaigusiu galiojimo terminu“, – sakė Lietuvos prekybininkų asociacijos prezidentė Rūta Vainienė.
Esą labiausiai iš to išloštų mažmenininkai.
„Stovi vienas indelis. Ką tada turi daryti prekybininkas? Dėl vieno indelio „Maisto bankas“ tikrai nevažiuoja. Tuomet prekybininkui tenka jį utilizuoti, o tai – kaštai. Jis negali paprasčiausiai išmesti į šiukšlių dėžę, kaip mes darome namuose“, – kalbėjo R. Vainienė.
„Antras dalykas – mes sudarome prielaidas žmonėms gerus produktus įsigyti geresnėmis kainomis“, – pliusus vardijo A. Armonaitė.
Lietuviai maistui vis dar skiria maždaug penktadalį visų savo pajamų. Per metus – maždaug 2200 eurų. Daugiau išleidžia tik rumunai.
„Lietuvoje problema dvejopa – mes daug išleidžiame maistui, bet daug jo ir iššvaistome“, – teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenų analitikas Titas Budreika.
Esą pardavinėjant maistą, kurio terminas „Geriausias iki…“ jau pasibaigęs, atsirastų nauja niša prekybininkams konkuruoti. O tai gyventojams – į naudą.
Ministerija skaičiuoja, kad leidus prekiauti pasibaigusio galiojimo produktais, būtų galima sutaupyti maisto už maždaug 150 mln. eurų. Tačiau visi šie pliusai įmanomi tik tuo atveju, jei bus kam tokį maistą pirkti. O dalis gyventojų nusiteikę gana skeptiškai.
Šiaip nepirkčiau, bet žinant studentų stipendijas, kai nėra už ką išgyventi, tai – variantas.
„Šiaip nepirkčiau, bet žinant studentų stipendijas, kai nėra už ką išgyventi, tai – variantas“, – sakė gatvėje kalbinta praeivė.
„Nepirkčiau, nes man atrodo, kad toks maistas – jau netinkamas“, – porino moteris.
„Ypač vaikams toks maistas, manau, nesaugus vartoti“, – sakė senjoras.
„Na, – racionalus sprendimas. Kai kurie produktai taip greitai negenda“, – svarstė kitas pašnekovas.
Kiti sako atsižvelgsiantys į tai, kokias nuolaidas pritaikys prekybininkai.
„Maisto bankas“ kritikuoja, kad toks bandymas nesumažins maisto švaistymo problemos. Mat dažniausiai į šiukšliadėžę keliauja ne miltai ar makaronai, o vaisiai ir daržovės. Tačiau A. Armonaitė aiškina, kad nuo kažko pradėti vis tiek reikia.
„Bus ir ką paaukoti, bus ir ką parduoti“, – teigė A. Armonaitė.
Vieno termino, kiek po galiojimo pabaigos būtų galima vartoti nusipirktus produktus, nėra.
„Ilgiausias laikotarpis gali būti metai, tarkim, kavai, arbatai, grūdų produktams“, – vardijo I. Drulytė.
Gyventojai turėtų nuolat stebėti, ar produkto kokybė nepasikeitė.
„Pirmiausiai reikėtų pasižiūrėti, ar nėra išorinių pokyčių. Tada – pauostyti, ar neatsiradę gedimo požymių. Ir galiausiai – paragauti, ar nepakitusios skoninės savybės“, – aiškino I. Drulytė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Lietuva būtų pirmoji Baltijos šalyse, priėmusi tokias įstatymo pataisas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai1
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...