– Kaip jums atrodo toks siūlymas? Sakoma, kad būtų remtasi Lenkijos pavyzdžiu. Kaip tai atrodytų Lietuvoje?

– Palūkanos kelia tam tikrą finansinę įtampą tarp gyventojų. Vien gruodžio mėnesį buvo 11 proc. mažmeninės prekybos kritimas. Manau, tai susiję su kylančiomis palūkanomis ir žmonės fiziškai pradeda mažiau vartoti kitų prekių. Prezidentūros pasiūlymas turi savo logikos. Duomenys labai aiškiai rodo, kad žmonės turi finansinių iššūkių dėl kylančių palūkanų. Tačiau reikia suprasti, kad valstybės finansai – nėra guminiai. Mano supratimu, jeigu valstybė priima dalį finansinių įsipareigojimų iš gyventojų, vadinasi, atitinkamai turi didėti valstybės išlaidos. Šių metų gale, tikėtina, turėsime 5 proc. nuo BVP biudžeto deficitą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar valstybė gali sau tai leisti?

– Teoriškai tikrai gali sau leisti tai daryti. Turime gana nedidelę valstybės skolą. Kitų ES šalių kontekste Lietuvos valstybės skola sieks apie 43 proc. nuo BVP, o euro zonos vidurkis siekia apie 90 proc. nuo BVP. Tačiau problema – didelis biudžeto deficitas. Jau šiais metais jis prezidentūros pasiūlymu sieks 5 proc. nuo BVP. Vadinasi, jeigu valstybė prisiima dalį gyventojų paskolų įnašų įsipareigojimų, valstybės išlaidos dar kyla. Turint omeny dabartinį rinkų nerimą dėl krizės, kylančios bazinės palūkanos finansų rinkose, tai gali sukelti tam tikrą spaudimą Lietuvos obligacijų pajamingumui. Dabar Lietuva dešimčiai metų gali pasiskolinti rinkose už 4,6 proc., 2022 m. pradžioje skolinomės už 0,6 proc. Manau, galima taikyti šį sprendimą, bet siūlyčiau ieškoti būdų, kaip suamžinti kitas valstybės biudžeto išlaidas, kad išlaikytume 5 proc. biudžeto deficitą nuo BVP.

Palūkanos kelia tam tikrą finansinę įtampą tarp gyventojų.

– Kuo esame panašūs ir skiriamės su Lenkija? Kokia ten situacija su EURIBOR kilimu?

– Lenkija turi savo vidines tarpbankines palūkanas, kadangi nėra euro zonos narė. Lietuva, kaip euro zonos narė, taiko EURIBOR.

– Galima sakyti, kad tai, ką taiko Lenkija, netinka mums Lietuvoje?

– Principas tas pats. Galutinės palūkanos – bazinės palūkos + banko marža. EURIBOR irgi į tai įskaičiuojamas. Tarpbankinės palūkanos bet kurioje valstybėje figūruoja tarp galutinės kainos dedamosios. Mes galime tai taikyti. Tačiau ir Lenkijos skolinimosi kaina nuo praeitų metų gana stipriai pakilo. ES rinkos žiūri į Lenkijos biudžetą gana įdėmiai ir agresyviai. Kai tik į Europos ekonomiką ateis krizė ir sulėtėjimas, prognozuojamas šių metų vasarą, Lietuvos ir Lenkijos skolinimosi kaina tikrai didės. Lenkijos obligacijų pajamingumas turi kilti sparčiau, kadangi jie ne euro zonos nariai, jie šiek tiek rizikingesni rinkoms. Klausimas, kiek Lenkija turės vidinių finansų prievolėms įgyvendinti. Prieitais metais jie gana agresyviai mažino vartojimo mokesčius, kovodami su infliacija, tai kėlė biudžeto deficitą. Šiais metais jūsų minėtos priemonės. Jų biudžetas – nėra guminis, o rinkos situacija tampa gana stresinė.

– Jei Lietuva nuspręs tai įteisinti įstatymu, gyventojai turės kažkada susimokėti palūkanas, kurias praleido?

– Teoriškai, taip, tačiau nebūtinai. Valstybė gali eiti dviem keliais – arba prisiimti visus gyventojų įsipareigojimus, didinti skolą ir mokėti aukštesnes palūkanas, tada gyventojai ilgalaikėje perspektyvoje sumokės valstybės skolą, arba valstybė gali ieškoti būdų, kaip paraleliai mažinti kitas valstybės skolas, kad biudžeto deficitas neišaugtų dar labiau.