Žmogui vis sunkiau susivokti maisto produktų rinkoje, kur spekuliuojama "sveiko maisto" sąvokomis. Ekologiškumas gali būti siejamas su gamtos tausojimu, bet ne tiesioginiu sveikatinančiu poveikiu žmogaus organizmui.

Pagal teisės aktus

Jei manote, kad ekologiška mėsa yra ta, kurią perkate turguje, kuri yra užauginta ūkininko ar kaime, be druskos ir kitų maisto priedų – klystate. Tai mitas, o ne ekologiškos mėsos apibūdinimas.

"Dažnas pasakytų: nejaugi turguje parduodama ar pas močiutę kaime užaugintų ir paskerstų vištų mėsa nėra ekologiška?! Ne, nes pirmiausia reikėtų sužinoti, kas yra ekologiška mėsa", – teigia viešosios įstaigos "Tikra mityba" direktorė Danguolė Gasparavičienė.

Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė aiškina, kad ekologiška mėsa – tai pagal ES ir nacionalinius teisės aktus pagamintas produktas. Visus jo technologinius etapus turi kontroliuoti nepriklausoma sistema ir, gavus ne tik užaugintų, pavyzdžiui, mėsinių viščiukų, bet ir jų skerdenos sertifikatą, galima vadinti vištieną ekologiška.

"Kontroliuojamas ne tik gyvūnų ar paukščių įsigyjimas ir auginimas, šėrimas ar lesinimas, skerdimas, išpjaustymas, bet ir šviežios mėsos visas kelias iki galutinio vartotojo", – aiškina R.Bogušienė.

Ekologiškos vištienos nėra

Ekologišką supakuotą mėsą galima atpažinti pagal ant pakuotės nurodytus ženklus. Jei parduodama nesupakuota šviežia mėsa, tuomet turi būti galiojantis sertifikatas.

"Lietuvoje 2014 m. sertifikavome gyvūnus 926 ūkiuose, iš kurių –19 872 galvijų prieauglis, 256 kiaulės, 6 170 paukščių ir kitos gyvūnų rūšys", – statistinius duomenis pateikia viešosios įstaigos "Ekoagros" kokybės vadovas Tomas Demikis.

Tačiau Lietuvoje yra tik septyni sertifikuoti šviežios ekologiškos jautienos gamintojai, iš kurių tik vienas išpjausto ir ekologišką kiaulieną, gamina rūkytus kiaulienos ir jautienos gaminius. Vadinasi, Lietuvoje parduodamos sertifikuotos ekologiškos vištienos ir jos gaminių nėra, nors interneto erdvėje ir turguje randama informacijos, kad parduodama vištiena – ekologiška.

Galima manyti, kad tai dėl gyvūnų eksporto, ir gyvūnai, užauginti pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, išvežami iš Lietuvos. Tai technologinių operacijų – skerdimo ir išpjaustymo – nesertifikavimas ir dėl to negalima vadinti gautos šviežios mėsos ekologiška, nors gyvūnai ir užauginti pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus.

Antibiotikų skirti galima

"Mes gaminame ekologišką šviežią jautieną, tačiau Lietuvoje parduodame tik vienam klientui. Kiekiai iš tiesų labai nedideli. Taip yra dėl to, kad mėsa yra brangesnė. Didesni kiekiai ekologiškos jautienos yra eksportuojami į kitas ES šalis", – pasakoja bendrovės "Agaras" komercijos direktorė Daina Butėnė.

Gyvūnai turi būti auginami laikantis aukštų jų gerovės reikalavimų, šeriami ekologiškai išaugintais pašarais ir veisiami ekologiniame ūkyje", – pabrėžia T.Demikis.

Naudojami pašarai neturi būti genetiškai modifikuoti, negali būti naudojami augimą skatinantys priedai. Gyvūnams gydyti galima skirti antibiotikų ar kitų susintetintų veterinarinių vaistų, kai būtina apsaugoti nuo skausmo ir kančių, o skerdimas gali būti vykdomas po nustatytų dienų skaičiaus.

"Norint užsiauginti mėsinių viščiukų pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, būtina specialiai įrengta paukštidė, pakankamas kiekis ekologiškų brangesnių lesalų. Turi būti ribojamas paukščių skaičius ūkio subjekte ir nėra leistina paralelinė gamyba", – sako T.Demikis.

Tačiau lemiamas veiksnys, kodėl Lietuvos rinkoje nėra ekologiškos vištienos, – reglamente nustatytas minimalus skerdimo amžius arba galimybė šalims narėms nusistatyti lėto augimo veisles. Lietuva nustatė, kad galima nesilaikyti tik vištinių žąsų skerdimo amžiaus.

Ekologiška, bet rūkyta?

Įprastai visuomenė ekologiškumą ir sveikumą sutapatina ir nusivilia, kai vartodami ekologišką rūkytą dešrą vietoj norimos sveikatos gauna atvirkštinį efektą. Rūkyti mėsos gaminiai nėra sveiki dėl juose esančio didelio druskos, riebalų kiekio ir rūkymo metu susidarančių kenksmingų cheminių medžiagų.

PSO teigia, kad žmogaus organizmui reikia suvartoti per parą ne daugiau kaip 5 g druskos, ne daugiau kaip 25 g cukraus, ne daugiau kaip 30 proc. nuo visų gaunamų kalorijų turi sudaryti riebalai. Septyniuose šaltai rūkytos dešros griežinėliuose yra apie 5 g druskos – visa dienos norma, nepriklausomai, ar tai ekologiška, ar įprastinė dešra. Ar tai gali būti sutapatinama su sveikumu?

Ekologiškos mėsos gamyboje leistini maisto priedai: natrio nitritas (E250), kalio nitritas (E252), askorbo rūgštis (E300), natrio askorbatas (E301), natrio laktatas (E325) ir kiti. Leistina naudoti ir mėsos odeles, subproduktus, kitas riebias mėsos dalis. Ekologiška mėsa gali būti pridegusi, prikepusi ar kitokiu technologinio proceso būdu gali atsirasti kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų. Ar jai keliami aukštesni maisto saugos ir kokybės reikalavimai? Tikrai ne, jie tokie patys ir įprastinei šviežiai mėsai bei jos gaminiams.

Svarbu ne tik kokybė

"Gyvūnų auginimas pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus naudingas gamtai, taigi ir mums, bet tai tik vienas iš palankių sveikatai rodiklių. Svarbu, ką iš  ekologiškos mėsos pagaminsime, kokius ingredientus panaudosime ir kokį technologinį perdirbimo procesą taikysime. Svarbiausia – kiek suvalgysime ir kaip valgysime, kad organizmas tai pasisavintų", – įsitikinusi sveikatai palankaus maisto technologė R.Bogušienė.

Kai rinkoje ekologiškos mėsos yra labai mažai, pirmenybę ji pataria teikti regioninei vištienai, nes ji gaminama laikantis aukštų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. Rekomenduojama rinktis vietinių gamintojų šviežią liesą mėsą, gaminti iš jos tausojančius patiekalus, pavyzdžiui, virti garuose, 100 g mėsos naudoti 1 g druskos.

Technologinis rūkymo procesas nerekomenduojamas, gyvūninės kilmės produktų vartojimas turi būti saikingas. Liesa mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, pienas ir jo produktai, jūrų gėrybės turi sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. mitybos raciono.