Stojant į ES Lietuva, Rusija ir Europos Sąjunga pasirašė sutartį – kad per Lietuvą traukiniais bus užtikrinamas prekių ir žaliavų tranzitas į Karaliaučių. Dabar Rusija svaidosi kaltinimais, neva Lietuva sulaužė sutartį – vykdo Karaliaučiaus blokadą ir neva kelia grėsmę Rusijos suverenumui.
„Lietuvos bandymas vykdyti Karaliaučiaus blokadą yra Rusijos suverenumo pažeidimas ir gali būti pagrindas labai griežtiems ir visiškai teisėtiems Rusijos veiksmams. Jei ES nedelsiant neištaisys įžūlios Vilniaus gudrybės, tai atriš rankas Maskvai išspręsti situaciją „bet kokiomis priemonėmis“, – teigė Rusijos Konstitucinės teisėkūros komiteto pirmininkas Andrejus Klišas.
„Sprendimas beprecedentis. Pažeidžia viską, kas įmanoma. Suprantame, kad tai susiję su ES sprendimu išplėsti sankcijas ir prekių tranzitui. Manome, kad tai neteisėta. Situacija daugiau nei rimta, todėl prieš paskelbiant priemones ir sprendimus reikia atlikti išsamią analizę. Ji bus atlikta per kelias dienas. Tai iš tikrųjų yra Rusijos regiono blokada“, – pasakojo Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Karaliaučiaus tranzitas niekada nebuvo sustojęs. Jis vyksta ir vyko. Ir kalbant apie Lietuvos veiksmus, Lietuva neplanavo, neplanuoja jokių vienašališkų, individualių veiksmų“, – teigė Susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Penktadienį įsigaliojo kovo mėnesį ES įvestos sankcijos rusiškam plienui. Jei Lietuva ignoruotų – sankcijos grėstų sankcionuotus rusų krovinius vežantiems „Lietuvos geležinkeliams“.
„Visų pirma, ne Lietuva kažką daro, tai ES sankcijos, kurios įsigaliojo nuo birželio 17-osios. Įmonė, kuri įgyvendina sankcijas, šiuo atveju – „Lietuvos geležinkeliai“ informavo klientus, kad nuo birželio 17 dienos sankcionuotos prekės nebegalės būti vežamos per Lietuvą“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Dėl Rusijos politikų kaltinimų, neva Lietuva pradėjo Karaliaučiaus blokadą, Lietuva įteikė Rusijai notą.
„ES institucijos gali jiems pateikti išaiškinimą, jeigu Lietuvos išaiškinimas negalioja“, – teigė M. Skuodis.
Rusiškų prekių per Lietuvą į Karaliaučiųir iš jo dar mažės.
„Liepos mėnesį, kiek aš žinau, įsigalios cementui, rugpjūčio mėnesį įsigalios sankcijos ir anglims bei kitiems kroviniams. O galiausiai mes turime ir naftos produktus, kurie įsigalios metų pabaigoje“, – tęsė M. Skuodis.
Šių metų gale europinės sankcijos turėtų įsigalioti beveik pusei viso rusų tranzito per Lietuvą. Anot „Lietuvos geležinkelių“ – keleivių tranzitas vyko kaip vykęs. Įmonė jokių ribojimų neįveda, tik įgyvendina europines sankcijas.
„Tai yra padaryta konsultuojantis su Europos Komisija, remiantis jos rekomendacijomis. Manau, kad iš rusų pareigūnų buvo neteisingos informacijos, jau ne pirmą kartą“, – teigė G. Landsbergis.
Rusijos parlamentaras Jevgenijus Fiodorovas, siūlantis atšaukti Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimą, siūlo Rusijai su Baltarusija pradėti Lietuvos blokadą – palikti galimybę Lietuvai apsirūpinti tik per Latviją ir Lenkiją. Iš tokio pasakymo reikštų, kad siūloma blokuoti ir Klaipėdos uostą, per kurį Lietuva ir visas Baltijos regionas apsirūpina dujomis.
„Ar tai bus kibernetinės atakos, ar tolimesni propagandiniai užsipuolimai. O visai tai nuteikia rusų visuomenę, bando juos aktyvizuoti. Karinių provokacijų aš kol kas nesitikiu, nes situacija dar nėra tokia, ne tokį laipsnį pasiekusi. Bet žinant Rusijos nusiteikimą – tai yra kelias kažkur. Bet tikrai ne gera kryptimi“, – pasakojo europarlamentaras Petras Auštrevičius.
„Lietuva įgyvendina sankcijas, dėl kurių nusprendė ES. Aš suprantu, kad tai labiau ne saugumo, o teisės klausimas“, – kalbėjo Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkevičs.
Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovas sako, kad daugiau nerimo kelia ne Karaliaučius, o Rusijos jau vykdoma Ukrainos grūdų blokada.
Siekiama pavaizduoti Lietuvą kaip priešišką valstybę, nedemokratinę valstybę.
„Negalima lyginti situacijos Karaliaučiuje su situacija Ukrainoje. Likęs pasaulis nebus paveiktas dėl to, kas vyksta Karaliaučiuje, bet pasaulis bus labai smarkiai paveiktas dėl to, kas vyksta Ukrainoje su blokuojamais grūdais“, – kalbėjo Josepas Borrellis.
Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Kazys Starkevičius sako, kad prieš tris mėnesius priimtas sankcijas Rusija pristato kaip naujieną, nors patys dar iki užpuldami Ukrainą, sankcijoms ruošėsi. Ir svarstė Karaliaučiaus aprūpinimą, pavyzdžiui, dujomis, kurių dalis taip pat tiekiama dujotiekiu per Lietuvą.
„Prieš vasario 24 dieną plaukiojo dujovežis Baltijos jūroje, kuris žiūrėjo, kaip mes reaguosime – ar užsuksime dujas, ar ne. Bet mūsų šalis laikosi sutarčių ir niekas dujų neužsuko ir tas dujovežis toliau nuvažiavo“, – kalbėjo K. Starkevičius.
Prieš porą savaičių jau skelbė, kad priešiškos žinutės Lietuvai suintensyvėjo.
„Siekiama pavaizduoti Lietuvą kaip priešišką valstybę, nedemokratinę valstybę. Kaip valstybę, keliančią grėsmę Rusijai ir Baltarusijai. Akcentuojama, kad Lietuva skatina NATO įsitraukti į konfliktą su Rusija“, – teigė Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas Konstantinas Rečkovas.
Karaliaučiaus vadovai teigia, kad įsigaliojus sankcijoms, regionas viską, ko reikia atsiplukdys laivais iš Sankt Peterburgo.
