– Po truputį baigiasi politinis sezonas, tačiau ekonomistai vis garsiau kalba apie tai, ko mums laukti rudenį. Karas Artimuosiuose Rytuose ir toliau kelia įvairiausių rizikų. Kas bus su šildymu, jei šį rudenį gyventojai vėl susidurs su didesnėmis sąskaitomis? Ar reikėtų grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui? Ar prezidentas tam pritartų?
– Šį pavasarį Vyriausybė buvo įvedusi laikinąsias priemones. Matome, kad jos puikiai veikia, jas reikia taikyti. Praėjusiais metais, kai buvo mokesčių reforma, šildymo lengvata buvo panaikinta kaip mokesčių reformos dalis. Dabar, pasikeitus energetikos situacijai pasaulyje, atsiradus problemoms Hormuzo sąsiauryje, yra racionalu vėl svarstyti atkurti šildymo lengvatą, nes valstybė ir turi taikyti laikinas fiskalinio pobūdžio priemones kur kas operatyviau ir dažniau. Kuo valstybė dažniau taikys įvairesnes priemones lanksčiau, tuo mes galėsime žymiai greičiau reaguoti į situaciją užsienyje ir padėti gyventojams.
– PVM lengvata šildymui sulaukė kritikos dėl to, kad ji tarsi universaliai buvo taikoma visiems. Dalis kritikų sakydavo, kad reikia labai aiškiai nusimatyti pažeidžiamiausias grupes. Ar matytumėte, kad reikėtų šį kartą, jei vėl bus grįžta prie lengvatos, kalbėti tik apie pažeidžiamiausias grupes ar lengvatą taikyti visiems gyventojams?
– Kai buvo šildymo lengvata pernai naikinama, tai buvo didesnis dėmesys skirtas būtent kompensacijoms, labiau nepasiturintiems. Dabar mes matome, kad pagrindinė priežastis, kodėl svartoma atkurti lengvatą, yra situacija Hormuzo sąsiauryje, t. y. situacija globaliose naftos rinkose. Kadangi tai yra PVM lengvata, tai, matyt, kad galiotų panašiu principu kur kas plačiau. Svarbiausia, kad lengvatos būtų neamžinos, jos turėtų tam tikrą galiojimo laiką – tiek, kiek situacija energetikos sektoriuje yra smarkiai kintanti ir nepalanki vartotojams.
– Ką prezidentas apskritai laiko prioritetu, jei energijos kainų šuolis tikrai tęsis? Ar daugiau reikia kalbėti apie kompensacijas, ar apie mokesčių lengvatas, ar vėlgi žvelgti labiau į paramą šeimoms?
– Pavasarį buvo taikytos laikinos mokesčių ir transporto bilietų lengvatos. Dabar mes matome, kad Hormuzo sąsiauryje situacija pradėjo gerėti. Prezidento nuomone, svarbiausia, kad mes į antrą pusmetį ateitume dar geriau pasiruošę reaguoti greitai. Vyriausybė, nors ir vėluodama, bet išjuda su išvada dėl prezidento pasiūlyto įstatymo dėl kasdienio kuro kainų reguliavimo. Turėdami šį instrumentą antrą pusmetį, išbandę laikinus akcizo sumažinimus, mes tikrai turime didesnę paletę priemonių, kurias, esant poreikiui, galėtume taikyti ir antrą pusmetį. Žvelgiant į kitus metus, taip, šildymo lengvata yra aktualu. Lygiai taip pat prezidentas yra minėjęs ir kad nepmokestinamas pajamų dydis (NPD) Lietuvoje yra jau nebedidintas nuo 2023 metų, nors prieš tai ketverius metus buvo gana intensyviai keltas. Kai girdime, kad vyksta diskusijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA), labai svarbu atkreipti dėmesį, kad, kai didėja MMA, tai valstybė gauna daugiau pajamų negu išleidžia. Bendras efektas valdžios sektoriuje dėl MMA kėlimo yra teigiamas viešiesiems finansams. Ir tai savaime sukuria geresnes galimybes paraleliai didinti ir NPD. Prezidento nuomone, tiek NPD didinimas, tiek MMA kėlimas turėtų eiti kartu kitų metų biudžete.
Prezidento nuomone, tiek NPD didinimas, tiek MMA kėlimas turėtų eiti kartu kitų metų biudžete.
– Kiek konkrečiai turėtų kilti NPD?
– Mes manome, kad suskaičiuos Vyriausybė, priklausomai nuo to, koks bus galutinis sprendimas dėl MMA. MMA kėlimas iš dalies finansuoja NPD padidinimą. Kol nėra apsisprendimo Trišalėje taryboje dėl MMA, kol kas dar būtų sunku pasakyti, koks galėtų būti NPD padidėjimas.
– Kad NPD reikia kelti, yra sutarimas su Vyriausybe ar tai labiau Prezidentūros lūkestis Vyriausybei?
– Susitikime su finansų ministru buvo kalbėta, kad tai yra aktualus klausimas.
– Ar matytų prezidentas poreikį dėl besitęsiančios įtampos pratęsti sumažintą dyzelino akcizą?
– Šiandien, kai naftos kaina yra žemiau 100 dolerių, sprendimai gali būti visokie. Svarbiausia, jei naftos kaina vėl pakiltų virš 100 dolerių, kaip buvo kovą, kad Vyriausybė galėtų operatyviai reaguoti.
– „Lietuvos geležinkelių“ lengvata turėtų pasibaigti, nes tai buvo laikina priemonė. Ar jūs matote poreikį, kad reikėtų ją pratęsti?
– Vyriausybė, matyt, tai traktuoja kaip bendrą paketą. Buvo laikinai sumažintas kuro akcizas, laikinai įvesta lengvata susisiekimui traukiniais. Jeigu reikės, laikinos priemonės turės būti atkurtos antrą pusmetį.
– Finansų ministras dabar jau kalba apie galimą mokesčių didinimą. Premjerė nuo šios temos atsitraukia. Prezidentas jau mato poreikį, kad, visgi, reikės didinti mokesčius.
– Klausimas yra gerokai per anstyvas. Mokesčių reforma buvo priimta praėjusiais metais. Pagrindinis fiskalinis efektas pasireikš 2027 metais. Daugiau nei pusę milijardo eurų tikimasi gauti Gynybos fonde. Tik sulaukus pilno jau priimtos mokesčių reformos efekto, tik įvertinus ekonomikos padėtį, būtų galima svartyti, ar reikia naujos diskusijos dėl mokesčių. Tik 2028 metais mes galėsime įvertinti, koks buvo galutinis mokesčių reformos efektas. Šiuo metu tos diskusijos daugiau kyla galbūt iš to, kad buvo Tarptautinio valiutos fondo misija Lietuvoje. Kitais metais, pagal prognozes, perskirstymas nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) turėtų pasiekti 36 procentus – tai rekordinis dydis. Valstybės fiskalinė situacija šiuo metu tikrai stipri.
– Ar nesusidaro įspūdis, kad finansų ministras visuomet turi pasakyti nepopuliarų sprendimą, kalbant apie turto mokestį?
– Kiek teko girdėti iš finansų ministro, tai niekur nebuvo skubama. Ta diskusija daugiau išplaukė iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos. Bet jokių konkrečių sprendimų nėra padėta ant stalo. Šiuo metu nėra aktyvių diskusijų.
– Socialdemokratas Algirdas Sysas dar siūlo atsisakyti valstybės paskatos antroje pensijų pakopoje ir šimtus milijonų eurų nukreipti dabartiniams pensininkams. Ar prezidentas pritaria šiam pasiūlymui?
– Prezidentas yra pateikęs konkretų pasiūlymą, kaip galėtų didėti senjorų pensijos. Prezidento nuomone, labai svarbu, kad gyventojai pensijai kauptų dviem būdais, t. y. „Sodroje“ ir privačiai. Antra pakopa yra centrinė opcija gyventojams, kaip būtų galima kaupti privačiai. Valstybė turi tą biudžeto paskatą. Pagrindiniai šios paskatos gavėjai yra mažesnių pajamų gavėjai, nes jiems ekonomiškai naudingiausia gauti valstybės biudžeto paskatą. Kai siūloma naikinti biudžeto priemoką, kyla klausimas, o kaip valstybė padės gyventojams kaupti privačiai, ypač, kaip paskatins kaupti mažesnių pajamų gavėjus.
– Prezidentūra vis garsiau kalba ir apie telefonų ribojimą mokyklose. Švietimo ministerija sako, kad mokyklos pačios turėtų nusistatyti taisykles. Visgi ne tik Prezidentūra, bet ir dalis politikų kalba apie tai, kad reikėtų įstatymų. Kaip vertinate, kad Švietimo ministerija mato kitą būdą? Ir kodėl, jūsų manymu, reikėtų įstatymo?
– Vaikams internete yra labai daug grėsmių. Laikas, praleidžiamas prie ekranų, kenkia vaikų emocinei būsenai. Vienas iš būdų, ką taiko ir kai kurios kitos šalys, tai ribojamas išmaniųjų telefonų naudojimas mokyklose. Ir ekspertų, ir nevyriausybinio sektoriaus nuomone, reikia įstatymu reguliuoti išmaniųjų telefonų naudojimą mokyklose. Rekomendacijos neveikia, nėra bendrų tvarkų. Rugsėjį pamatysime, ar Švietimo ministerijos atsakomybės permetimas mokykloms pasiteisino.
– Seime užderėjo referendumų. Ar prezidentas mano, kad klausimas dėl šeimos sampratos turi būti sprendžiamas referendumu?
– Pasitikrinti vieną kitą klausimą referendumu yra demokratijos teisė.
– Ar nematote rizikos, kad šeimos sampratos klausimas yra tiesiog politinis įrankis mobilizuoti rinkėjus prieš rinkimus?
– Gaunasi, kad šveicarai keturis kartus per metus mobilizuoja rinkėjus. Matyt, kad reikia žiūrėti kur kas plačiau. Tai, kad visuomenė aktyviau dalyvauja valstybės valdyme, yra teigiama kryptis.
– Seime siūloma organizuoti referendumą dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Ar Prezidentūra turi nuomonę šiuo klausimu?
– Šiuo metu nustatyta gana aukšta kartelė – 5 tūkst. eurų. Ar ji turėtų būti didinama, ar mažinama, diskutuoti galima įvairiai. Svarbiausia, kaip tai paveiks ekonomiką.
– Dalis žmonių kelia klausimą, kokia patariamųjų referendumų prasmė?
– Atsiklausiama visuomenės nuomonės ir politikams bus aiškesnė žinia, ką visuomenė mąsto vienu ar kitu klausimu.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)