Galimybė palikti arbatpinigių atsiskaitant kortele – nesunkiai įgyvendinama, tačiau tokiu atveju padavėjų arbatpinigiai gerokai sumažėtų, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Dėl to ir dėl sudėtingos arbatpinigių apskaitos sistemos restoranai vangiai reaguoja į nedidelį, tačiau augantį klientų poreikį turėti galimybę palikti arbatpinigių atsiskaitant kortele.

Norinčių palikti arbatpinigių mokėjimo kortele daugėja, o įdiegti tokią galimybę techniškai yra nesudėtinga, sako SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorius Romas Čereška.

„Iki šiol nebuvo didelio susidomėjimo šia paslauga, tačiau jau kelintus metus iš eilės privatūs klientai skundžiasi negalintys juos aptarnavusiam padavėjui arbatpinigių palikti mokėjimo kortele, nors kitose Europos šalyse tai padaryti galima. Reaguodami į tai restoranai vis aktyviau pradeda domėtis šios paslaugos įdiegimu“, – kalba R. Čereška.

Savo ruožtu E. Šiškauskienė pažymi, kad buvo vykdoma Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos restoranų narių apklausa, kuri parodė, kad restoranai klientų poreikio palikti arbatpinigių mokėjimo kortele nejaučia. Tačiau, pasak pašnekovės, kai kuriuose restoranuose tokia galimybė yra, tik ji nėra patraukli patiems padavėjams, todėl, tikėtina, apie galimybę nutylima.

Stabdo mokesčiai

Nors iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta ir patogu, maitinimo įstaigai neužtenka vien pasirūpinti specialiu kortelių skaitytuvu, sako R. Čereška.

„Ji turi pasirūpinti ir arbatpinigių apskaita, priskyrimu darbuotojams, darbuotojo pajamų ir mokesčių apskaitymu. Paslaugai yra taikomi įprasti mokėjimo kortelių aptarnavimo mokesčiai.

Be to, vienu iš trukdžių išlieka tai, kad mokėjimo kortele palikti arbatpinigiai šiuo metu yra apmokestinami kaip įprastos darbuotojų pajamos“, – aiškina pašnekovas.

E. Šiškauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad atsiskaitant kortele dar labiau sumažėtų ir taip nedideli arbatpinigiai padavėjams Lietuvoje.

„Jei žmogus gauna arbatpinigius mokėjimo kortele, atskaičius kortelės aptarnavimo bei kitus mokesčius, jie gerokai sumažėja. Tikėtina, kad daug kur tokia techninė galimybė egzistuoja, tik labai nedaug žmonių ja naudojasi, o patys padavėjai pernelyg nepropaguoja dėl didelių mokesčių.

Žinoma, geriau padavėjas gautų kažkiek nei visai negautų, bet didelio poreikio juos palikti mokant kortele nejuntama“, – kalba E. Šiškauskienė.

Europoje daug kur galima palikti arbatpinigių atsiskaitant mokėjimo kortele, tačiau ir ten arbatpinigiai yra apmokestinami taip pat, kaip įprastos darbuotojų pajamos, todėl niekas dėl to nemiršta iš laimės, priduria pašnekovė. Tačiau tose šalyse, kur didelė dalis klientų atsiskaitinėja tik mokėjimo kortelėmis, apmokestinti ir sumažėję arbatpinigiai yra geriau nei jokių.

Arbatpinigiai Lietuvoje didėja

Lietuvoje, kur padavėjai daug neuždirba, arbatpinigiai yra bene vienintelė motyvacinė priemonė, teigia E. Šiškauskienė.

„Kai kurie restoranai, kavinės Lietuvoje įsiveda fiksuotą aptarnavimo mokestį, kurį laikau netikslingu, nes jis neverčia padavėjų stengtis. Lietuvoje sudėtinga kurti tokią sistemą, nes niekas nesimoko tapti padavėju visam gyvenimui.

Tokia kultūra egzistuoja JAV, Italijoje, kur padavėjai yra solidūs pagyvenę vyrai, visą gyvenimą dirbę tokį darbą. Lietuvoje geriausiu atveju padirbėti ateina studentai, kol mokosi, tad į tą specialybę sudėtinga daug investuoti. Geriau dirbti čia skatina tik arbatpinigiai“, – kalba pašnekovė.

Pasak E. Šiškauskienės, įvedus eurą arbatpinigiai padavėjams buvo sumažėję, tačiau dabar žmonės retai palieka 20–30 centų, dažniausiai apvalina iki euro.