„Verslui kaštai augtų, nes akumuliuojasi ta našta. Verslas jau susimokės papildomą pelno mokestį gynybai, verslas susimokės ir didesnius tarifus už kurą, tai manome, kad branginti dar šitą veiklą būtų neteisinga“, – po susitikimo su draudimo įmonių atstovais trečiadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Jos teigimu, dėl šio apmokestinimo gyventojams brangtų draudimo sutartys, o tai juos atbaidytų nuo šių paslaugų.

„Jeigu būtų įvestas toks mokestis, draudimo rinka trauktųsi. Tai reiškia, kad šia paslauga pradėtų naudotis tik tie, kurie privalėtų ja naudotis, pavyzdžiui, žmonės, kurie turi būsto kreditą“, – sakė A. Armonaitė.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė teigė, kad gynybos finansavimui yra „ir kitų resursų“, pavyzdžiui, savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies perskirstymas.

„Geriau jau perskirstyti valstybės lėšas, viešuosius finansus, nes tai įmanoma, negu apkrauti naujas mokesčiais, pirmiausia vidurinę klasę ir verslą, kuris jau susimokės papildomai už gynybą“, – sakė A. Armonaitė.

Finansų ministerija, parengusi papildomų gynybos finansavimo šaltinių paketą, be kita ko, siūlo įvesti 10 proc. draudimo sutarčių mokestį, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.

Ministrė Gintarė Skaistė anksčiau pabrėžė, kad toks mokestis taikomas daugelyje Europos Sąjungos valstybių, be to, draudimo sektorius esą yra išskirtinis, nes jam netaikomas PVM.

Dėl įnašo draudimo sutartims dar bus konsultuojamasi su rinka, todėl jis galėtų būti taikomas tik nuo 2025-ųjų vidurio.

Šis naujas vadinamasis Saugumo įnašas sugeneruotų papildomai 50 mln. eurų 2025 metais bei po 100 mln. eurų 2026–2027 metais, skaičiuoja ministerija.