A. Armonaitė: formuosime priemonę nuo karo Ukrainoje nukentėjusioms įmonėms

Tam, pasak ministrės, būtų numatytos nepanaudotos lėšos iš dviejų 100 mln. eurų dydžio Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamų paskolų verslui fondų. Dėl karo nukentėjusios bendrovės galėtų pretenduoti į paskolą apyvartinėms paskoloms gauti.

„Iš šitų biudžeto lėšų, kurios lieka, 100 mln. eurų biudžetas buvo apyvartinėms, 100 mln. eurų – investicinėms paskoloms, sudarysime dar vieną priemonę apyvartinėms lėšoms įmonėms, kurios nukentėjo dėl karo situacijos“, – ketvirtadienį Seime teigė A. Armonaitė.

Kovo pabaigoje Europos Komisija (EK) priėmė komunikatą, kuriuo Europos Sąjungos valstybėms suteikė lankstesnes galimybes paremti dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą nukentėjusius ekonomikos sektorius ir įmones.

Pasak A. Armonaitės, šio dokumento pagrindu sukurtos pagalbos priemonės kriterijai bus ne tokie griežti, kaip taikomi pandemijos paveiktam verslui.

„EK patvirtino specialų komunikatą ir, matydami, kad tų lėšų yra ir lieka Invegoje, su Finansų ministerija pasitarę, to biudžeto pagrindu naują apyvartinėms lėšoms priemonę suformuosime“, – kalbėjo A. Armonaitė.

„Komunikatas yra šiek tiek lankstesnis nei kovidinis. Tai reiškia, kad Invegai bus galima taikyti kitokius, lankstesnius kriterijus įmonėms“, – tęsė ministrė.

Kaip INVEGA skelbė balandžio pradžioje, sutarčių apyvartinei paskolai pagal 100 mln. eurų priemonę „Tiesioginės COVID-19 paskolos“ gauti pasirašyta už beveik 112 tūkst. eurų.

Atsakydama į parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio kritiką, esą smulkiam ir vidutiniam verslui keliamos „praktiški neįgyvendinamos“ sąlygos paskoloms gauti, A. Armonaitė teigė, jog priemonėmis nėra siekiama tiesiog išskolinti valstybės pinigų.

„Jei banke su garantijų priemonėmis įmonės gali pasiekti privačius pinigus, tai yra gerai. Jei įmonės yra, pavyzdžiui, labai praskolintos, yra klausimas, ar tikrai mokesčių mokėtojų pinigais reikėtų prisiimti jau rizikingų įmonių būklę“, – svarstė A. Armonaitė.

„INVEGA turi savo kriterijus. Man irgi įdomu, ar pinigai iš tikrųjų yra tiesiog saugomi nuo verslo, ar jie yra saugomi nuo tokio verslo, kuris yra ypatingai rizikingas ir į jį investuoti yra tiesiog netvaru“, – pridūrė ministrė.

Ji teigė besitikinti, kad įmonės, kurios negalėjo pasiskolinti reikalingų lėšų pagal anksčiau numatytas priemones, tą galės padaryti priėmus naująją, pagal EK komunikatą parengtą, pagalbos verslui priemonę.

„Tikiuosi, kad tos įmonės, kurios negalėjo pasiskolinti ir pagrįstai tų pinigų iš tiesų reikia, kurios nukentėjusios, galės pasinaudoti šiomis lėšos pagal darbiniu formatu mūsų vadinamą „karo komunikatą“, – kalbėjo A. Armonaitė.