- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
A. Armonaitė: Lietuva yra Vokietijos automobilių gamintojų akiratyje
-
A. Armonaitė: Lietuva yra Vokietijos automobilių gamintojų akiratyje
-
A. Armonaitė: Lietuva yra Vokietijos automobilių gamintojų akiratyje
-
A. Armonaitė: Lietuva yra Vokietijos automobilių gamintojų akiratyje
-
A. Armonaitė: Lietuva yra Vokietijos automobilių gamintojų akiratyje
-
A. Armonaitė: Lietuva yra Vokietijos automobilių gamintojų akiratyje
-
A. Armonaitė: Lietuva yra Vokietijos automobilių gamintojų akiratyje
-
A. Armonaitė: Lietuva yra Vokietijos automobilių gamintojų akiratyje
Vokietijos automobilių pramonės įmones domina galimybės investuoti Lietuvoje arba įsigyti mūsų šalies bendrovių pagamintos produkcijos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ministrė A. Armonaitė su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir grupe Lietuvos verslininkų Miunchene dalyvauja didžiausioje Vokietijos automobilių pramonės parodoje „IAA Mobility“. Vokietijos verslininkams Lietuva pristatoma kaip patikima automobilių įrangos ir įvairių inovatyvių produktų gamintoja bei saugi šalis naujoms investicijoms.
Vizito metu A. Armonaitė susitiko su „Renault“, „Bosch“, „Siemens“, „Valeo“, „Brose“, ZF, „STMicroelectronics“, „Faurecia“ vadovybe.
Susitikimuose ministrė užsienio automobilių gamintojams pristatė investavimo mūsų šalyje ir gamybos užsakymo Lietuvoje galimybes. „Lietuvos inžinerinė pramonė yra ypač lanksti ir gebanti pasiūlyti specialius inovatyvius sprendimus ar produktus tiek tradicinei, tiek ateities automobilių rinkai. Lietuvos įmonės ypač norėtų didinti eksportą ir stiprinti ryšius su kolegomis iš Vokietijos mašinų, metalo apdirbimo, elektroninės ir transporto įrangos srityse“, – sakė ministrė.
Vokietija yra viena didžiausių investuotojų mūsų šalyje. Anot A. Armonaitės, tai, kad Lietuvoje puikiai sekasi tokiems Vokietijos automobilių pramonės milžinams kaip „Hella“ ir „Continental“, yra teigiamas pavyzdys kitoms darbu mūsų rinkoje besidominčioms užsienio įmonėms.
„Vokietijos automobilių pramonė yra vienas pagrindinių šios šalies ekonomikos variklių. Tai daugiau nei bet kuri kita šaka, investuojanti į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Norime tai išnaudoti augindami Lietuvos eksportą ir joje kurdami inovatyvias, aukštos vertės produkciją gaminančias įmones“, – sakė ministrė.
Šiais metais Miunchene vykstančios parodos tema – klimatui neutralus ateities judumas. Renginyje pristatomos išmaniųjų miestų technologijos, elektromobiliai ir kiti inovatyvūs judumo sprendimai. A. Armonaitė parodos metu vykusioje konferencijoje skaitė pranešimą tema „Let‘s co-create the future of mobility“, kuriame pristatė Lietuvos pasiekimus mobilumo srityje.
Ji pažymėjo, kad Lietuva šioje srityje itin sparčiai keičiasi: skatinant dalijimosi ekonomiką, sėkmingai mažinamas nuosavų transporto priemonių poreikis. Skaičiuojama, kad 1 bendras automobilis prilygsta 12 privačių, o vien Vilniuje per mėnesį bendro naudojimo automobiliais įvyksta daugiau nei 120 000 kelionių. Be to, siūlomos dviračių ir elektrinių paspirtukų nuomos paslaugos, plečiami dviračių takai, kuriamos technologinės inovacijos, leidžiančios vartotojams pasirinkti optimalų sprendimą keliaujant mieste ir palyginti įvairias transporto galimybes realiuoju laiku.
Savo inžinerinėmis ir gamybos galimybėmis Lietuva tapo svarbia platforma naujoms transporto priemonėms ir reikalingiems komponentams kurti: Lietuvoje gimsta ne tik elektriniai dviračiai ir paspirtukai, bet ir troleibusai.
Lietuvos paviljone parodoje kartu su agentūra „Versli Lietuva“ prisistato 8 inžinerinės pramonės įmonės: „Elinta Charge“, „Parkis“, „Hoda“, „In Balance Grid“, „Baltic Filter“, „Elektrociklas“, „Baltec CNC Technologies“ ir EMUS BMS.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausį–birželį Vokietija užėmė 1 vietą pagal prekybos apyvartą, 3 – pagal eksportą, 1 – pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą ir 1 – pagal importą. Prekių apyvarta tarp dviejų šalių siekė 3,5 mlrd. eurų, eksportas į Vokietiją – 1,3 mlrd. eurų.
Vokietija yra ketvirta pagal dydį investuotoja Lietuvoje. Tiesioginės investicijos šiuo metu sudaro 1,45 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis2
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu5
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...