- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas bankų solidarumo mokestis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Anot jos, mokestinė aplinka dėl nenumatytų papildomų mokesčių Lietuvoje gali būti įvertinta kaip nestabili.
„Svarbu pasakyti, kad mes vis dėlto norime, kad į Lietuvą ateitų daugiau bankų ir sistemos keitimas gana dažnai neprisideda prie stabilumo. Turiu omeny, kad neseniai buvo pakeistas pelno mokestis bankams, jis yra didesnis tik jiems, dabar – dar vienas mokestis, matyt, gal būtų galima iš anksto tuos pokyčius planuoti, komunikuoti atsargiau, nes investicinei aplinkai yra tam tikrų efektų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Armonaitė.
Pastaraisiais dešimtmečiais į Lietuvą atėjo vienintelis bankas – „Revolut Bank“, čia veiklą pradėjęs kaip Jungtinės Karalystės startuolis, valdantis pasaulinę finansų platformą „Revolut“. Banko licenciją Europos Centrinis Bankas jam suteikė 2021 metų gruodį.
Vis dėlto solidarumo mokesčio tikslą – finansuoti krašto apsaugą – A. Armonaitė vertina teigiamai, tačiau siūlo atidžiau planuoti tokius pajamų šaltinius.
„Iš tikrųjų yra puiki proga sufinansuoti labai labai reikalingą infrastruktūrą mūsų šalies apsaugojimui, svarbu tik atsargiai ir nuosekliai tą suplanuoti, nes kai viešoje erdvėje girdime visokių dvigubų signalų, matyt, vėl kyla papildomų klausimų“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) antradienį kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl laikino bankų solidarumo įnašo. Anot LBA, jis iškreiptų konkurenciją, o dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio būtų neteisėta valstybės pagalba ir galbūt prieštarautų Europos Sąjungos (ES) teisei – pavyzdžiui, nediskriminavimo principui.
Prognozuojant, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems 2024-2025 metais įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti keturi ar penki didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų, todėl jis mokesčio nemokėtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pirotechnikų asociacija silpnais fejerverkais siūlo prekiauti tik gruodį
Lietuvos pirotechnikų asociacija siūlo mažą pavojų ir triukšmą keliančiais fejerverkais, kurie skirti naudoti lauke, leisti prekiauti laikinai – tik gruodžio mėnesį. ...
-
Kas sutramdys pašalpomis piktnaudžiaujančius tariamus ligonius?
Ar galima sustabdyti pašalpomis piktnaudžiaujančius tariamus ligonius? Panevėžio rajono seniūnijos skelbia, kad dalis ilgalaikių bedarbių, kurių valstybė kas mėnesį moka socialines pašalpas, už kurią reikalaujama atidirbti – pr...
-
G. Nausėda pasirašė pataisas, leisiančias ginkluotės gamintojams kurtis LEZ
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma leisti gynybos ir saugumo pramonės įmonėms veikti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ). Šios veiklos buvo draud...
-
VERT pirmininkas: mažesnius gamtinių dujų tarifus lėmė situacija rinkoje4
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) siūlant antrąjį pusmetį gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams su valstybės kompensacija sumažinti 4-5 centais už kubinį metrą, jos pirmininkas Renatas Pocius sako, kad tai lėmė rinkoje suma...
-
Bedarbiams ar mažai uždirbantiems savo verslo kūrimui – 25 mln. eurų paramos2
Darbo neturintis ar mažas pajamas gaunantis gyventojas galės gauti iki 26 tūkst. eurų paramos verslo pradžiai informacinių technologijų, žaliosios ir žiedinės ekonomikos sektoriuose. ...
-
VATESI dar kartą ragina Minską stabdyti Astravo AE veiklą5
Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) dar kartą paragino Minską stabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) veiklą, kol bus išspręstos visos branduolinės saugos problemos, pirmadienį pranešė VATESI. ...
-
R. Pocius: trečiojo etapo vartotojai už 100 kWh elektros per mėnesį sutaupys apie 5 eurus
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį patvirtinus beveik 19 proc. mažesnį visuomeninį elektros tarifą antrajam šių metų pusmečiui, jos pirmininkas Renatas Pocius sako, kad šią kainą mokėsiantys vartotojai ...
-
Valstybės kontrolė: 66 proc. įstaigų nevertina viešųjų pirkimų rizikų
Valstybės kontrolė (VK) nustatė, jog 66 proc. tikrintų įstaigų 2020–2022 metais nevertino su viešaisiais pirkimais susijusių rizikų. Tuo metu trūkumų nenustatyta ketvirtadalio įstaigų viešuosiuose pirkimuose. ...
-
Šokiruoja: verslininkai į Lietuvą vežė ir pardavinėjo pasibaigusio galiojimo maistą48
Policija išaiškino maisto įvežimą ir realizavimą vykdžiusią nusikalstamą grupuotę, ji rinkoje galėjo realizuoti produktų už 1 mln. eurų. Šio tyrimo akiratyje – Lietuvoje veikiantis „Sale“ prekybos centras, kur...
-
Ekonomistai: defliaciją lėmė degalų kainos, vangesnė paklausa
Po ilgos pertraukos Lietuvoje užfiksuotą mėnesio defliaciją lėmė mažėjusios degalų kainos, sako ekonomistai. Kai kurie taip pat teigia, kad tai rodo mažėjančią gyventojų perkamąją galią, kurią veikia recesinės nuotaikos, pabrangusios paskolo...