- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su „Google“ vyresniuoju viceprezidentu Prabhakaru Raghavanu aptarė platesnes „Google“ ir Lietuvos bendradarbiavimo galimybes, mūsų šalies pasiekimus plėtojant dirbtinio intelekto produktus ir jų pritaikymą bei poziciją dėl Europos Komisijos (EK) inicijuotos skaitmeninės erdvės reformos.
Lietuvoje vystosi dirbtinio intelekto ekosistema – daugiau kaip 40 Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių bei daugiau kaip 100 startuolių kuria pasaulinio lygio dirbtinio intelekto produktus ir paslaugas. Lietuva taip pat yra numačiusi investuoti į dirbtinio intelekto produktų ir sprendimų kūrimą ir taip plėsti dirbtinio intelekto ekosistemą.
„Lietuva siekia būti tarp pirmaujančių šalių pagal dirbtinio intelekto technologijas, bet vienas iš sunkumų, neleidžiančių plačiau išnaudoti dirbtinio intelekto privalumų, yra nepakankamas lietuvių kalbos atpažinimo ir sintezės technologijų išvystymas. Mūsų rinka maža ir investicijos į kalbų technologijas nėra pelningos verslui, todėl šiam procesui inicijuoti per ateinančius metus planuojame skirti 35 mln. eurų. Labai vertintume bendradarbiavimą testuojant lietuvių kalbos technologija paremtus produktus. Pavyzdžiui, „Google Assistant“ – virtualus pagalbininkas, leidžiantis balsu valdyti prietaisus, ieškoti informacijos internete, atidaryti norimas programėles – galėtų prabilti lietuviškai ir pagerinti piliečių, ypač neįgaliųjų, kasdienybę. Visa tai pakeltų bendrą skaitmeninių paslaugų lygį“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Anot ministrės, numatoma 35 mln. eurų investicija leis mokslo ir verslo organizacijoms tobulinti lietuvių kalbos dirbtinio intelekto sistemas ir paslaugas bei prisitaikyti prie mokslo, kultūros, švietimo ir kitų poreikių, optimizuoti lietuvių kalbos tyrimus.
„Google“ atstovas pabrėžė, kad dirbtinio intelekto iniciatyvoms plėtoti labai svarbu tinkami duomenys bei talentingi specialistai.
Susitikimo metu taip pat aptarta prieš metus Europos Komisijos inicijuota plataus masto skaitmeninės erdvės reforma. Jos esmė – visoms skaitmeninėms paslaugoms, įskaitant socialines medijas, internetines prekyvietes ir kitas ES veikiančias interneto platformas, taikyti naujas taisykles. Tai tiesiogiai liečia „Google“, „Facebook“ ir kitus skaitmeninių paslaugų teikėjus.
Pagrindinis naujųjų taisyklių tikslas – užtikrinti, kad visi skaitmeninių paslaugų teikėjai, tarp jų ir labai didelės interneto platformos, veiktų sąžiningai, skaidriai, nepažeistų vartotojų teisių ir konkurencijos taisyklių. Naujomis taisyklėms siekiama skatinti spartesnį mažesnių verslų augimą ir mažinti reguliavimo fragmentaciją.
Dėl šių taisyklių taikymo dar vysta diskusijos tarp ES šalių narių. Lietuva, pasak ministrės, iš esmės pritaria bendram ES požiūriui dėl skaitmeninės erdvės reformos, tačiau tai turėtų būti daroma išsaugant atviros ES ekonomikos koncepciją – kad nebūtų įvedama neproporcingų ir nepagrįstų reikalavimų, nukreiptų išimtinai prieš didžiąsias JAV skaitmeninių paslaugų kompanijas.
Ministrė A. Armonaitė JAV milžinei „Google“ pristatė ir Lietuvos „GovTech“ iniciatyvas bei pakvietė sujungti jėgas kuriant šios srities technologinius produktus. Pasaulyje tai gana naujas fenomenas ir nėra sukurta daug sprendimų. Nemažai jų gimsta Lietuvoje – turime apie 60 įmonių, kuriančių sprendimus šioje srityje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu2
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų16
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
N. Mačiulis: infliacija arti nulio turėtų likti iki vasaros1
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos ...