- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindamas svarstymus peržiūrėti alkoholio akcizų politiką šalyje, Lietuvos alkoholinių gėrimų ir gamintojų asociacijos (LAGGIA) vadovas Mantas Zakarka sutinka, kad ji turi būti planuojama nuosekliai ir teigia, jog vertėtų paruošti ilgalaikį akcizų tarifų planą. Visgi jis teigia nesutinkąs, kad akcizai turėtų būti didinami stipriajam alkoholiui ir vynui.
„Alus Lietuvoje turi išskirtines sąlygas. (...) Alkoholio kontrolės įstatyme nurodyta, kad masiniuose renginiuose bei mugėse draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kaip, pavyzdžiui, alus ar sidras, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento. Tad prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais galimybės tiesiog nėra“, – pažymėjo M. Zakarka.
Anot jo, vertėtų peržiūrėti ir masiniuose renginiuose galimų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumo ribą.
„Neaišku, kodėl galima prekiauti ne stipresniais nei 7,5 proc., išskirtinai tik fermentuotais alkoholiniais gėrimais, neleidžiant prekiauti tiek pat laipsnių turinčiais kitais alkoholinių gėrimų produktais. Kodėl negalime kalbėti, pavyzdžiui, apie 15 ar 20 laipsnių ribą? Tai pasaulyje taip pat traktuojama kaip silpnasis alkoholis“, – kalbėjo jis.
Komentuodamas siūlymus didinti vyno apmokestinimą dėl augančio šio populiarumo, M. Zakarka teigė, kad Lietuva jau dabar išsiskiria vienu didžiausiu vyno apmokestinimu tarp kaimyninių valstybių.
„Lietuvoje vynas yra labiausiai apmokestinamas regione. Akcizai vynui mūsų šalyje yra net 4 kartus didesni nei Lenkijoje bei 1,4 karto didesni nei Latvijoje. Lietuva pagal vyno akcizo dydį yra ketvirta Europos Sąjungoje ir šešta Europoje“, – sakė LAGGIA prezidentas.
„Tuo tarpu alus Lietuvoje – mažiausiai apmokestintas Baltijos šalyse. Lietuvoje akcizas alui siekia 7,11 euro, Latvijoje – 8,2 euro, o Estijoje – 12,7 euro hektolitrui už vieną laipsnį grynojo alkoholio. Taip pat būtent Lietuvoje yra didžiausi skirtumai tarp skirtingų alkoholio kategorijų 1 laipsnio apmokestinimo, lyginant su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis“, – pridūrė jis.
M. Zakarka pabrėžė, kad alkoholio akcizų politika turėtų būti planuojama ir derinama su kaimyninėmis valstybėmis, taip pat pažymėjo ilgalaikio akcizų tarifų plano svarbą.
„Neabejoju, kad akcizų politika turi būti derinama su kaimyninėmis valstybėmis ir ją būtina planuoti nuosekliai, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Dėl to ir siūlome Vyriausybei kartu su Finansų ministerija ryžtis parengti ilgalaikį akcizų tarifų planą ir vadovautis realiais skaičiais, kitų valstybių patirtimi. Mūsų asociacijos nariai (...) mano, kad visas alkoholis turi būti vertinamas vienodai – taip, kaip tai vertina ir kitos valstybės bei tarptautinės organizacijos. Juk nuo suvartojamo alkoholio kiekio, o ne rūšies, priklauso jo daromas poveikis“, – sakė M. Zakarka.
ELTA primena, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai 13,9 proc. augo vyno paklausa, tuo tarpu alaus ir spiritinių gėrimų populiarumas kone susilygino – atitinkamai stebėtas 3,1 ir 3,2 proc. augimas.
Kiek anksčiau Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Sauliaus Galadauskas teigė, kad skaičiuojant grynojo alkoholio suvartojimą šalyje, paaiškėjo, jog šalies spiritinių gėrimų vartojimas susilygino su alumi: pernai buvo suvartota 42,7 proc. degtinės ir 42,5 proc. alaus skaičiuojant grynojo alkoholio kiekį juose.
„Tendencijos, kad grynojo alkoholio matu Lietuvoje degtinės suvartojame tiek pat kiek alaus, yra nenormalu. Tai bloga tendencija, rodanti blogą vartojimo kultūrą. Turint galvoje, kad visi akcizai, visos sveikatinimo priemonės nukreiptos į alkoholio vartojimo ir piktnaudžiavimo juo mažinimą, tai, kad Lietuvoje renkamasi stipresnius alkoholinius gėrimus rodo, kad jie yra prieinamesni“, – teigė jis.
Tuo tarpu anot finansų analitiko Mariaus Dubnikovo, viena iš priemonių sumažinti stipriojo alkoholio vartojimą šalyje – taiklesnis akcizų taikymas. Jo teigimu, dėl spartaus vyno populiarumo augimo šiam galėtų būti taikomi kiek didesni mokesčiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui5
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...