2014 metais Lietuva gali būti pakviesta prisijungti prie euro zonos. Tačiau kokių padarinių tai gali turėti, vienos nuomonės nėra.

Jausime euro nuotaiką

Ekonomistas Gitanas Nausėda euro įvedimą laiko viena svarbiausiu 2014-ųjų antros pusės temų.

"Aš manau, kad kitais metais, jeigu sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje bus teigiamas, t. y. gegužės ar birželio mėnesį tai bus patvirtinta, antra metų pusė jau bus paženklinta būsimo euro įvedimo įspūdžiu", – įsitikinęs jis.

G.Nausėdos manymu, jei euro įvedimas bus patvirtintas, nuo pat antros metų pusės tam turėtų pradėti ruoštis ne tik Lietuvos valdžia, bet ir žmonės bei verslas. Ekonomistas akcentavo, kad valiutos keitimas gali turėti nevienareikšmiškos įtakos gyventojų lūkesčiams.

"Kaip rodo Latvijos pavyzdys, toli gražu ne visi gyventojai tikisi tik gerų dalykų iš euro įvedimo. Kai kurie tikisi kainų kilimo ar pan. Tos nuotaikos gali būti jau gana ryškios būtent tada, kai jau turėsime šimtaprocentinę garantiją, kad Lietuva eurą 2015-aisiais įsiveda", – prognozavo pašnekovas.

Pradėkite ruoštis

Ekonomistas Nerijus Mačiulis beveik neabejojo, kad Lietuva pavasarį bus pakviesta prisijungti prie euro zonos.

"Šiuo metu Lietuva jau tenkina visus Mastrichto kriterijus, infliacija yra gerokai žemesnė nei kainų stabilumo kriterijus, biudžeto pajamos viršijo planą, taigi ir deficitas neviršys 3 proc. BVP. Be to, patvirtintas 2014 m. biudžetas, kuriame biudžeto deficitas mažėja iki 1,9 proc. BVP", – nurodė N.Mačiulis.

Jo teigimu, taip Lietuva siunčia aiškų signalą Europos Komisijai, kad fiskalinės drausmės bus laikomasi. Taip pat priežasčių, dėl kurių Lietuva gali nebūti pakviesta prisijungti prie euro zonos, pašnekovas nemato.

"Įmonės, kurios dar nepradėjo ruoštis valiutos pasikeitimui, jau turėtų pradėti tai daryti", – patarė N.Mačiulis.

Euro reikia politikams

Ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, kad euras labiau simbolizuoja politinę poziciją ir priklausymą ES, o ne ekonominį sprendimą.

"Politiniam elitui euras yra labai reikalingas, nes jis teikia tokią gražią išorinę suknelę. Jaunesnis ir gražesnis sau atrodai, jeigu prisijungi prie galingųjų klubo. Ką tu tam galingųjų klube veiki, tai čia jau kitas klausimas, – sakė A.Maldeikienė. – Reikia suvokti vieną momentą – euras niekada nebuvo ir nėra ekonominis fenomenas. Tai pirmiausia yra politinis fenomenas. ES šalis vienijantis dalykas."

Ji tikino, kad taip bandoma sukurti stabilią ekonominę zoną. Tačiau euras gali būti stabilus tik tuo atveju, jeigu visos šalys turėtų ir vienodą mokesčių veikimo sistemą. Kadangi ES valstybes vienija tik euras, o ne bendros vertybės ir mokesčių sistema, A.Maldeikienės manymu, euras yra pasmerktas būti nestabilus.

"Aš netikiu, kad ES pradės vienytis ir sukurs bendrą mokesčių sistemą. Vis tiek tai liks laisvų šalių, turinčių laisvus įstatymus, zona. Tai toks politinis darinys. Lietuvos elitui jis yra reikalingas, nes jie tada jaučiasi galutinai inkorporuoti į tą politinį Europos elitą. Dabar jie lyg ir jaučiasi periferijoje", – aiškino ekonomistė.

Naudosis politikai

Ji taip pat teigė, kad politikai neatsižvelgs į realius žmonių poreikius ir problemas. Todėl euro klausimas turėtų tapti diskusijų ir įtampos židiniu. Politikai, nepriklausantys didžiosioms partijoms, bandys išreikšti protestuojančių žmonių balsus ir kovoti prieš euro įvedimą.

"Bet kad jie nieko nepadarys, tai irgi faktas. Eurą įves. Nustatys griežtas žaidimo taisykles, spaus žmones ir įves eurą, nes jis politikams reikalingas, politiniam elitui reikalingas", – sakė A.Maldeikienė.