Nauji valiutų kontūrai

"Kurdami inovatyvią monetą, pasirinkome signatarus dėl jų reikšmės mūsų šalies istorijai ir indėlio atkuriant valstybę. Ne vieną iš signatarų galime pavadinti tuomečio laikmečio inovatoriais – kūrusiais ir atnešusiais pažangius dalykus į Lietuvą", – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys. Anot jo, įgyvendindamas šį unikalų sumanymą, centrinis bankas įgauna ir dar įgaus neįkainojamos patirties ir žinių virtualiųjų valiutų kūrimo srityje.

"Tai ypač aktualu šiandien, kai centriniai bankai vis drąsiau diskutuoja šiomis temomis ir jau pamažu atsiranda tokių valiutų kontūrai", – pridūrė jis.

Be to, tikimasi, kad skaitmeninė kolekcinė moneta atvers kokybiškai naują puslapį Lietuvos numizmatikos istorijoje ir paskatins jaunus žmones susidomėti monetų kolekcionavimu, todėl įtraukiama ir žaidybinių elementų.

Skaičių kodai

Lietuvos bankas ketina išleisti 24 tūkst. skaitmeninių, blokų grandinės technologija sukurtų kolekcinių žetonų. Kiekvienas žetonas vaizduos vieną iš dvidešimties signatarų, o kolekcininkai galės bandyti surinkti visą dvidešimties žetonų kolekciją. Žetonai suskirstyti į šešias kategorijas, atsižvelgiant į signatarų veiklos sritis – po 4 tūkst. kiekvienos kategorijos vienetų. Klientas, pirkdamas skaitmeninę kolekcinę monetą, gaus šešis atsitiktine tvarka parinktus skaitmeninius žetonus, tačiau, tik surinkęs šešis skirtingų kategorijų žetonus, juos galės išsikeisti į fizinę kolekcinę sidabro monetą. Žetonus bus galima įsigyti ir laikyti Lietuvos banko elektroninėje parduotuvėje.

Fizinės kolekcinės monetos nominalas bus neįprastas – 19,18 euro ir skirtas šiai Lietuvai svarbiai datai įamžinti. Sidabro moneta – kredito kortelės dydžio ir formos, joje vaizduojamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir signatarai.

"Istorinę ir daug kam iš vadovėlių pažįstamą Lietuvos Tarybos nuotrauką pamėginau pateikti šiuolaikiškai – ją suskaitmenindamas. Nuotrauka sudaryta iš daugiau nei 36 500 pikselių – maždaug tiek, kiek dienų praėjo nuo Vasario 16-osios akto pasirašymo", – sako skaitmeninės kolekcinės monetos dizainą sukūręs dailininkas Giedrius Paulauskis.

Mes siekiame lyderystės

Skaitmeninė kolekcinė moneta bus dar vienas žingsnis įgyvendinant Lietuvos banko inovacijų ir FinTech strateginę veiklos kryptį. Jos tikslas – padėti Lietuvos ir užsienio įmonėms įgyti naujų žinių, vykdyti blokų grandinės technologijos tyrimus, pritaikant ir išbandant šia technologija pagrįstas paslaugas finansų įstaigų veikloje.

Mūsų šalies centrinis bankas suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų (angl. central bank digital currencies, CBDC) kūrimo srityje. Tęsiant projektus blokų grandinės technologija (angl. blockchain) grįstų unikalių sprendimų (LBChain ir LBCOIN) ir mokėjimo sistemų inovacijų (CENTROlink) srityse, šiandien išleistas diskusinis straipsnis apie galimus CBDC kūrimo variantus ir jų įtaką pinigų politikai bei finansiniam stabilumui.

Tyrimas atliktas prieš išleidžiant LBCOIN, pirmąją pasaulyje blokų grandinės technologijos pagrindu kuriamą skaitmeninę kolekcinę monetą. LBCOIN pagrįsta atviru Lietuvos banko požiūriu į prižiūrimą inovacijų testavimą realioje aplinkoje: šią monetą galima laikyti bandymu mėgintuvėlyje, suteikiant progą ištirti daugybę praktinių aspektų, svarbių tolesnėms diskusijoms CBDC tema.

Dabartis po akimirksnio – praeitis

"Skaitmeninio turto ir skaitmeninių valiutų raidos greitis gniaužia kvapą. Būtų neapdairu likti tik stebėtojais: reguliavimo ir priežiūros institucijos būtų tarsi auklėtojas, supratęs, kad taikomos auklėjimo programos yra atgyvenusios. Kylančias rizikas pasitikti reikia aktyviai, visų pirma įgyjant praktinės patirties kontroliuojamoje aplinkoje", – aiškina M.Jurgilas.

Skaitmeninio turto ir skaitmeninių valiutų raidos greitis gniaužia kvapą. Būtų neapdairu likti tik stebėtojais.

CBDC galėtų tapti nauja centrinių bankų leidžiamų pinigų rūšimi. Skaitmeninės valiutos papildytų grynuosius pinigus ir kredito įstaigų rezervus (teikiamus centrinio banko), taip pat komercinių bankų indėlius ir elektroninius pinigus (leidžiamus licencijuotų finansų rinkos dalyvių). Nors CBDC idėja nėra nauja, pastaruoju metu ji pritraukė daug akademinės bendruomenės atstovų ir politikos formuotojų dėmesio. Tokį susidomėjimą sustiprina sparti technologijų plėtra, vis rečiau naudojami grynieji pinigai ir atsirandančios privataus sektoriaus iniciatyvos išleidžiant valiutų ypatybių turintį skaitmeninį turtą.

Atsižvelgdami į tai ir pasitelkdami naująsias technologijas, viso pasaulio centriniai bankai gali prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų ir įmonių finansinių poreikių. M.Jurgilas pabrėžė: "Jeigu siekiame tvirtai apsaugoti euro zoną nuo grėsmių, susijusių su naujosiomis technologijomis, ir suteikti mūsų šalies įmonėms konkurencinį pranašumą, Europos mokėjimų strategija negali būti pagrįsta atgyvenusiais sprendimais."

CBDC ateitis siejama su blokų grandinės ir kitų technologijų plėtra. Lietuvos bankas ne tik stebi inovatyvių sprendimų raidą, bet ir aktyviai prie jos prisideda. Siekdamas diegti naujoves viešųjų paslaugų srityje ir padėti Lietuvos bei užsienio įmonėms įgyti naujų žinių ir vykdyti blokų grandinės technologijos tyrimus, Lietuvos bankas kuria LBChain (pirmąją pasaulyje finansų rinkos reguliuotojo kuriamą ir blokų grandinės technologija pagrįstą technologinę platformą, kurioje teikiamos konsultacijos reguliavimo bei technologijų klausimais) ir pirmąją blokų grandinės technologija pagrįstą skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN.

Perspėjimas

Lietuvos bankas askcentuoja, kad CBDC gali paskatinti finansinę įtrauktį, tarpvalstybinę prekybą ir sustiprinti ekonomiką, suteikdami vartotojams paprastą prieigą prie ypač saugių vertybinių popierių ir būtiniausių mokėjimo paslaugų. Tačiau kai kurie CBDC projektai gali kelti ir tam tikrų rizikų.