Bendrovės teigimu, didžioji dalis šalies įmonių – 35 proc. – atlyginimus šiemet didins iki 10 proc., o 15 proc. planuoja atsižvelgti į metinę infliaciją. Nurodoma, kad Lietuvos ir Estijos planai panašūs, tuo metu Latvijoje 24 proc. apklaustų bendrovių vadovų neplanuoja didinti atlyginimų, 56 proc. didintų atlyginimą iki 5 proc.

„Lietuvos vadovų noras sparčiai didinti atlyginimus vėsta. Palyginti su 2019 metais, vadovų dalis, kurie neplanuoja didinti atlyginimų, padidėjo nuo 3 ik 12 proc. Tokios situacijos neturėjome nuo 2015 metų“, – sakė „PwC“ vadovaujantis partneris Rimvydas Jogėla.

Pasak jo, vis dėlto Lietuvoje 88 proc. įmonių vadovų planuoja šįmet didinti atlyginimus, Latvijoje – 76 proc., Estijoje – 93 proc. įmonių vadovų.

R. Jogėla. D. Labučio / ELTOS nuotr.

R. Jogėlos teigimu, apie 70 proc. Lietuvos įmonių vadovų mano, kad ekonomikos augimas šįmet išliks panašus arba lėtės.

„Nors šiek tiek pagerėjo procentas vadovų, manančių, kad šalies ekonomika augs, pagerėjimas yra minimalus ir siekia nuo 23 iki 28 proc.“, – žurnalistams sakė R. Jogėla.

Anot jo, didžioji dalis vadovų mano, kad per artimiausius 12 metų įmonės pajamos augs 53 proc. (praėjusiais metais taip manė 57 proc.), pajamų augimą per artimiausius trejus metus planuoja apie 65 proc. (prieš metus taip manė 67 proc. apklaustųjų).

„Pagrindiniai veiksniai, kurie gali kelti grėsmę verslo augimui ateityje, yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas Lietuvoje, kiti veiksniai – besikeičiantis vartotojų elgesys, pasirengimas reaguoti į krizę ar recesiją, technologinio pokyčio sparta“, – kalbėjo jis.

Viena didžiausių grėsmių plėtrai – didėjanti mokesčių našta

Įmonių vadovai didžiausiomis grėsmėmis verslo plėtrai įvardija didėjančią mokesčių naštą, neaiškumus dėl mokesčių politikos ir ekonomikos augimo, rodo verslo konsultacijų įmonės „PwC“ atlikta apklausa.

„Vadovams kelia nerimą tiek didėjanti mokesčių našta, tiek nuolat besikeičianti mokesčių sistema. Deja, Seimas įpratęs svarbius mokesčių pakeitimus priimti su biudžetu, nors jie turėtų įsigalioti ne anksčiau nei po 6 mėnesių po jų priėmimo“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė „PwC“ Mokesčių skyriaus direktorė Lina Banytė-Surplienė.

Tuo metu klimato kaita grėsmių sąraše atsidūrė 16 vietoje, tačiau, jos teigimu, šis faktorius ateityje taps svarbesnis.

L. Banytė-Surplienė. D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Aš manau, kad šis faktorius bus svarbesnis, turint omenyje nesenas aplinkosaugos krizes, gaisrą Alytuje, „Grigeo“ krizę. Tačiau kol kas manome, kad tai mūsų vadovams nėra svarbu. Galbūt dėl to, kad pas mus nėra daug teršiančių sektorių, bet taip pat ir dėl to, kad mes patys esame palyginti nedideli visame pasaulyje“, – sakė L. Banytė-Surplienė.

Jos teigimu, ateityje verslui reikėtų įvertinti, kaip galima užtikrinti didesnį finansinį augimą, kartu neišmetant į aplinką daugiau atliekų.

„Iš verslo reikalaujama uždirbti daugiau, nuolat augti, iš kitos pusės yra visuomenės poreikiai ir aplinkos apsaugos politika, kuri reikalauja mažiau teršti aplinką. Kitas dalykas – reikia planuoti, kaip tai paveiks verslą ir verslo modelį, galbūt tai yra ne tik grėsmė, bet ir galimybė pasiūlyti naujų prekių ir paslaugų rinkai“, – tikino ji.

Didėjančią mokesčių naštą kaip grėsmę verslo augimui įvardijo 67 proc. apklaustųjų, neaiškumą dėl mokesčių politikos ir ekonomikos augimo atitinkamai 62 ir 41 proc. apklaustųjų.

Klimato kaita ir aplinkos blogėjimas kaip grėsmė buvo įvardyta 18 proc. respondentų, tiek pat jų kaip grėsmę įvardijo ekonominę nelygybę.