Atsiranda saugiklis, kad nesprogtų NT burbulas

Nuo kitų metų vasario atsiranda reikalavimas 30 proc. didinti minimalų pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms. Tai nusprendė Lietuvos bankas, įvertinęs būsto rinkos kaitimą ir skolinimo būstui apimties didėjimą.

Yra ir išimčių

"Šie pakeitimai yra tiksliniai – jie niekaip nepaveiks pirmuosius būstus įsigyti siekiančių žmonių, tačiau paskatins atidžiau įvertinti antros ar trečios būsto paskolos grąžinimo galimybes ir galimus padarinius finansinei situacijai pablogėjus. Mūsų atlikta analizė parodė, kad turėdami daugiau kaip vieną būsto paskolą namų ūkiai labiau rizikuoja patirti finansinių problemų ekonominei situacijai netikėtai pasikeitus. Tai kelia ir didesnę riziką finansiniam stabilumui, ypač dabar, kai temperatūra būsto rinkoje yra padidėjusi ir formuojasi stiprėjantys lūkesčiai dalyvauti būsto rinkoje", – sprendimą komentavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Gyventojų, imančių pirmąją būsto paskolą, pakeitimai nepalies – pradinio įnašo reikalavimas liks toks pats kaip ir anksčiau – ne mažesnis nei 15 proc. įsigyjamo būsto vertės.

Didesnis pradinio įnašo reikalavimas – ne mažiau nei 30 proc. – bus taikomas tik antrajai ir paskesnėms kredito sutartims, taip pat, jei bus didinama anksčiau paimtų būsto paskolų suma. Išimtys bus taikomos tik tiems gyventojams, kurių kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su ta paskola įsigyto būsto vertės – jiems antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms bus taikomas didesnis nei 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

Išimtis taip pat bus taikoma ir tuo atveju, jei pirmąją ir vienintelę būsto paskolą gyventojas pasididins neįkeisdamas papildomo nekilnojamojo turto (NT) arba įkeisdamas jam jau priklausantį NT. Iš esmės tai toliau leidžia didinti vieno turimo kredito sumą remonto, statybų, rekonstrukcijos ar kitais tikslais, tačiau nesuteikia galimybės apeiti griežtesnį antrinių paskolų reguliavimą didinant turimą kredito sutartį turint tikslą finansuoti kito NT įsigijimą.

Iki šiol galiojo reikalavimas antrajai ir paskesnėms paskoloms taikyti mažesnį nei 85 proc. kredito ir įkeisto turto vertės santykį (tai reiškia bent 15 proc. pradinį įnašą), tačiau konkretus limitas nustatytas nebuvo.

Mūsų atlikta analizė parodė, kad turėdami daugiau kaip vieną būsto paskolą namų ūkiai labiau rizikuoja patirti finansinių problemų ekonominei situacijai netikėtai pasikeitus.

Perspėta prieš du mėnesius

Šie Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, Lietuvos banko valdybos sprendimu, įsigalios nuo 2022 m. vasario 1 d. Tačiau bus atsižvelgta į lūkesčius tų gyventojų, kurie sprendimus dėl būsto įsigijimo priėmė iki šių pakeitimų paskelbimo ar įsigaliojimo. Todėl nauji reikalavimai nebus taikomi tiems, kuriems iki šio nutarimo įsigaliojimo datos buvo pateikti įpareigojantys kredito davėjų pasiūlymai arba priimti sprendimai suteikti kreditą. Taip pat ir tais atvejais, kai preliminari pirkimo–pardavimo sutartis dėl įkeičiamo NT buvo pasirašyta iki šio nutarimo priėmimo dienos.

Apie ketinimą taikyti didesnį pradinį įnašą antrajai ir paskesnėms paskoloms Lietuvos bankas buvo perspėjęs rugsėjo mėnesį. Tada G.Šimkus jau atkreipė dėmesį, kad akivaizdu, jog rinka kaista, jos aktyvumas neslopsta.

"Mes sakėme kažkada, kad reikia ją stebėti, ją stebime, žiūrime, kaip keičiasi. Aktyvumas išlieka aukštas, nors atskiromis sritimis jis prislopsta. Bet vėlgi, vienareikšmiškai pasakyti apie perkaitimą ar pervertinimą reikšmingą negalime", – prieš porą mėnesių situaciją atsargiai vertino jis.

Po konsultacijų su rinkos dalyviais patikslintą Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimo projektą Lietuvos banko valdyba patvirtino lapkričio 11 d.

Rinka – ketvirtadaliu aktyvesnė

NT sandorių rinka šiais metais išlieka aktyvi ir artėja prie rekordinio rezultato, pagerindama prieš dvejus metus fiksuotą iki tol didžiausią metinį įregistruotų žemės sklypų, namų, butų ir kitų NT objektų skaičių, prognozuoja įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai.

Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje iš viso jau įregistruota 134,3 tūkst. NT pirkimo–pardavimo sandorių. Tai yra 28 proc. daugiau nei 2020 m. sausį–spalį, kai buvo įregistruota 104,8 tūkst. NT sandorių. Palyginti su analogišku 2019 m. laikotarpiu, kai buvo fiksuota apie 106,5 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas taip pat yra ketvirtadaliu didesnis.

Vien tik per šių metų spalio mėnesį įregistruota 14,1 tūkst. NT sandorių – 3 proc. mažiau nei praėjusių metų spalį, bet 2,5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

"Šie metai kiekvieną mėnesį išsiskiria palyginti gausiu įregistruotų NT sandorių skaičiumi. Atskirų NT objektų kategorijų – žemės sklypų, butų ar gyvenamųjų namų – mėnesio vidurkiai yra maždaug ketvirtadaliu didesni nei pastaruosius dvejus metus stebėti skaičiai. Likę paskutiniai du šių metų mėnesiai jau greičiausiai nepateiks jokių netikėtumų, tad, baigiantis metams, galėsime teigti – 2021-ieji NT sandorių rinkoje buvo rekordiniai", – komentuodamas šių metų dešimties mėnesių statistiką atkreipė dėmesį Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 32,8 tūkst. butų pardavimų – 22,5 proc. daugiau nei per dešimt 2020 m. mėnesių, kai įregistruota 26,7 tūkst. butų pardavimų (2019 m. sausį–spalį – 29,6 tūkst.). Vien tik per šių metų spalį įregistruota 3,5 tūkst. butų pirkimo–pardavimo sandorių, arba 5 proc. mažiau nei praėjusių metų spalį, bet 9 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

Didžiausias šuolis – Klaipėdoje

Registrų centro duomenimis, šiais metais sausį–spalį tarp didmiesčių daugiausia butų sandorių įregistruota Klaipėdoje – 3 tūkst., arba 39 proc. daugiau (2019 m. – 2,7 tūkst.). Pagal augimą antras yra Vilnius su 11,4 tūkst. sandorių, arba 21,5 proc. daugiau nei per atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. – 9,8 tūkst.), Kaune – 4,6 tūkst., arba 15 proc. daugiau (2019 m. – 4,2 tūkst.),

Be trijų didžiausių šalies miestų, pagal butų sandorių skaičiaus augimą šiemet taip pat išsiskyrė Akmenės rajono (metinis augimas – 36 proc.), Anykščių rajono (44 proc.), Druskininkų (28 proc.), Jonavos rajono (35 proc.), Kėdainių rajono (39 proc.) ir Palangos (21 proc.) savivaldybės.

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 13,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 29 proc. daugiau nei 2020 m. sausį–spalį, kai įregistruota daugiau kaip 10,4 tūkst. individualių namų sandorių (2019 m. sausį–spalį – 10 tūkst.). Tik per šių metų spalį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 2,5 proc. daugiau nei per 2020 metų spalį, bet 3,5 proc. mažiau nei per šių metų rugsėjį.

Pagal metinį gyvenamųjų namų sandorių skaičiaus augimą šiemet išsiskyrė Akmenės (metinis augimas – 60 proc.), Jurbarko rajono (41 proc.), Kėdainių rajono (43 proc.), Klaipėdos miesto (92 proc.), Kretingos rajono (41 proc.), Lazdijų rajono (41 proc.), Šalčininkų rajono (49 proc.) ir Vilkaviškio rajono (41 proc.) savivaldybės.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota beveik 68 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 36 proc. daugiau nei per analogišką praėjusių metų laikotarpį, kai įregistruota 51,8 tūkst. sandorių (2019 m. sausį–spalį – 51,1 tūkst.). Vien tik per spalį įregistruota 6,8 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 5 proc. mažiau nei 2020 m. spalio mėnesį ir 1 proc. mažiau nei šių metų spalį.


Statybų augimas

Statistikos departamentas šią savaitę pranešė, kad Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius atliko 2,5 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 1,8 proc. daugiau nei 2020-aisiais tuo metu. Pastatų statybos darbų šiemet atlikta 7,7 proc. daugiau, inžinerinių statinių statybos darbų − 4,8 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtys išaugo 15,2 proc., o negyvenamųjų pastatų – 3,6 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Daina

Daina portretas
Tas saugiklis labai jau minkštas. Išvis nevertėtų duoti paskolos antram būstui, O jeigu jau duoti, tai, kad patys turėtų bent 60 % pradinį įnašą. Visa kita - visiškai neveiksminga.

Anonimas

Anonimas portretas
kokia valdzia tokie ir bankai ! ( VAGYS )

Reiktu

Reiktu portretas
Apskritai neisduot paskolu antram ir kitiems bustams... kas cia per verslo modelis imt paskola kad nupirkt busta ir verstis nuoma.. principas tas pats kad paimciau paskola ir eiciau i kazino, tik tiek kad nt rinkabreciau crashina..
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių