Pasak atskirąją nuomonę pateikusių parlamentarų, projekte numatytas išlaidų augimas neatitinka fiskalinės drausmės taisyklių, neįvertinta dalis valstybės įsipareigojimų, o kai kurios planuojamos pajamos nėra pagrįstos.
Atskirąją nuomonę pasirašė Seimo BFK nariai Mindaugas Lingė, Gintarė Skaistė, Raimondas Kuodis ir Simonas Gentvilas.
„Siūlome nepritarti pateiktam Lietuvos Respublikos 2027–2029 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektui“, – rašoma jų pranešime.
Seimo parlamentarų teigimu, BFK išvadoje pripažįstamas fiskalinių taisyklių pažeidimas, tačiau nesiūloma jokių konkrečių priemonių jam ištaisyti.
„Komiteto išvadoje konstatuojama, kad projekte planuojamas grynųjų išlaidų augimas neatitinka nacionalinių ir Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės taisyklių, tačiau iš šio konstatavimo nedaroma jokia teisinė išvada“, – teigiama atskirojoje nuomonėje.
Jų vertinimu, komiteto išvadoje Vyriausybei siūloma tik įvertinti rizikas, apsvarstyti galimybę patikslinti rodiklius ar pateikti paaiškinimą, tačiau nenurodoma, kokios konkrečios sąlygos turėtų būti įgyvendintos.
Parlamentarai remiasi Valstybės kontrolės (VK) išvada, kurioje konstatuota, kad biudžeto projektas parengtas pažeidžiant Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą.
2027–2029 metais valdžios sektoriaus grynųjų išlaidų augimas sieks 7,8–7,9 proc. per metus, nors nustatyta riba yra 4,7–4,8 proc. Sukauptas nuokrypis 2027 metais sudarys 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2029 metais išaugs iki 5,2 proc. BVP.
Atskirąją nuomonę pasirašę Seimo nariai taip pat atkreipia dėmesį į galimą didesnį biudžeto deficitą. Nors Vyriausybė 2027 metais planuoja 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą, VK prognozuoja, kad jis gali siekti 5 proc. BVP, o 2028 ir 2029 metais – atitinkamai 5,8 ir 5,9 proc. BVP.
Neįtraukti ir nepakankamai įvertinti įsipareigojimai
Vienu esminių biudžeto trūkumų parlamentarai įvardija neįtrauktus arba nepakankamai įvertintus valstybės įsipareigojimus. Finansų ministerijos duomenimis, ankstesniame 2026–2028 metų biudžete nebuvo suplanuota 606,8 mln. eurų 2027 metų įsipareigojimams vykdyti.
„Finansų ministerija nurodo, kad ankstesniame 2026–2028 m. biudžete nebuvo suplanuota 606,8 mln. eurų 2027 m. įsipareigojimams vykdyti. Nors dalis šių poreikių naujajame projekte jau įvertinta, reikšmingos finansavimo spragos išlieka“, – teigia BFK nariai.
Tarp nepakankamai įvertintų poreikių nurodomas socialinės apsaugos finansavimas. 2027 metais socialinei globai, individualios pagalbos kompensacijoms, šalpos išmokoms ir piniginei socialinei paramai numatoma 325,8 mln. eurų skolintų lėšų.
Taip pat neįvertinti papildomi privalomojo sveikatos draudimo fondo poreikiai – 137 mln. eurų 2028 metais ir 413 mln. eurų 2029 metais, pensijų indeksavimas, kuriam atitinkamai reikėtų 66 mln. ir 147 mln. eurų, bei tikėtinas tolesnis viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas.
„Dalis šių poreikių kyla iš jau galiojančių teisės aktų, kiti – iš pagrįstai prognozuojamo tęstinės politikos finansavimo. Jų neįvertinimas iškreipia tikrąją valstybės finansinių įsipareigojimų apimtį“, – pažymi BFK nariai.
Jie taip pat abejoja dalies biudžeto pajamų pagrįstumu. NFI į savo prognozes neįtraukė 197 mln. eurų papildomų pajamų, kurias Finansų ministerija tikisi gauti gerindama mokesčių administravimą.
Be to, galimas dyzelino akcizo anglies dioksido (CO2) dedamosios didinimo stabdymas ar ribojimas galėtų lemti 70–100 mln. eurų metinių pajamų netekimą.
„Finansų ministerija riziką dėl galimo sprendimo stabdyti ar riboti dyzelino akcizo CO2 dedamosios didinimą vertina 10 iš 10, o galimą metinį pajamų netekimą – 70–100 mln. eurų“, – teigiama pranešime.
Abejonių nariams kelia ir 2029 metais planuojamos apie 200 mln. eurų papildomos pelno mokesčio pajamos, siejamos su investicijų lengvatos galiojimo pabaiga.
„Šių pajamų surinkimas priklausys nuo būsimo politinio sprendimo“, – tikina parlamentarai.
Pasigenda savivaldybių finansavimo planų pagrindimo
BFK nariai taip pat kritikuoja savivaldybių finansavimo planus. Savivaldybių biudžetų pajamos 2027 metais turėtų augti 8,8 proc., o valstybės biudžeto dotacijos savivaldybėms 2028 metais mažėtų 0,8 proc. ir 2029 metais padidėtų vos 0,1 proc.
„Ateinančių dvejų metų dotacijos faktiškai įšaldomos, nors savivaldybėms tenka didėjantys ugdymo, socialinės globos ir kitų viešųjų paslaugų finansavimo poreikiai. Projekte nepagrindžiama, kaip šie poreikiai bus finansuojami esant iš esmės nekintančioms dotacijoms“, – pastebi BFK nariai.
Taip pat raginama realistiškiau suplanuoti 2028–2029 metų savivaldybių, sveikatos apsaugos, pensijų ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio finansavimą.
Kaip skelbė ELTA, šiuo metu Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola, visgi nepriklausomi auditoriai įspėja, kad deficitas bus didesnis.
Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Biudžeto projektą šiomis savaitėmis apsvarstė komitetai, Seimo salėje pirmasis biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d. Po pirmojo svarstymo projektas bus grąžintas tobulinti Vyriausybei.
(be temos)