Pirmą kartą ši diena buvo suorganizuoja Vankuveryje, Kanadoje dar 1992 metais. Jos metu gyventojai raginami ne tik susilaikyti nuo pirkinių, bet ir pasidomėti, kas slypi už mūsų perkamų produktų, kaip jie atkeliavo į parduotuvių lentynas.

„Skaičiuojama, kad išsivysčiusiose valstybėse, kurios sudaro tik 20 proc. pasaulio gyventojų, yra suvartojama 80 proc. gamtos išteklių. Per paskutinius 30 metų išnyko daugiau nei 30 proc. gyvūnų rūšių. Dėl besaikio vartojimo kenčia ne tik mūsų Žemė, bet ir trečiojo pasaulio šalys, kurios pagamina didžiąją dalį mūsų prekybos centruose esančios produkcijos“, – pasakojo Europos Sąjungos šalyse vykdomo projekto „Supply Change“ atstovė Lietuvoje Vaiva Ramanauskienė.

Pasak VšĮ „Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro“ vadovės, Europos komisijos atlikti tyrimai rodo, kad apie 14 milijonų Afrikos šalių žmonių, dirbančių kakavos plantacijose kasdien uždirba nuo 0,45 iki 1,12 eurų. Net ir dirbant visą mėnesį be išeiginių, mėnesio alga čia siekia vos 30 eurų. Be to, daugeliu atvejų darbuotojai yra priversti dirbti viršvalandžius ir susiduria su pavojingomis darbo sąlygomis, kenčia nuo apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis.

„Paprastas šokoladas prekybos centre gali papasakoti ne vieną tragišką istoriją. Vien Ganos ir Dramblio Kaulo ūkiuose, kuriuose užauginama beveik pusė visos kakavos pasaulyje, dirba apie 2 milijonai vaikų“, – sakė V. Ramanauskienė.

Dėl besaikio vartojimo kenčia ne tik mūsų Žemė, bet ir trečiojo pasaulio šalys, kurios pagamina didžiąją dalį mūsų prekybos centruose esančios produkcijos.

Kitas iliustruojantis pavyzdys – Brazilija, kur užauginama ir nuskinama apie 80 procentų Europoje sultims sunaudojamų apelsinų. Atlikti tyrimai atskleidžia, kad plantacijų darbuotojai taip pat dirba vergovės sąlygomis, išnaudojami vaikai, dirbančios moterys patiria fizinį ar seksualinį smurtą. Be to, siekiant užauginti kuo gausesnį derlių, naudojami daugelyje šalių uždrausti pesticidai.

„Dar 2013 metais plantacijose užfiksuota per 5 tūkstančius apsinuodijimo pesticidais atvejų. Ir tai tik oficiali statistika“, – pastebi pašnekovė.

Šie keli pavyzdžiai atskleidžia, kas slypi už populiariausių kasdienio vartojimo prekių. „Supply Change“ projekto tinklalapyje pateikiama ir daugiau žmogaus teisių aktyvistų parengtų tyrimų, apie prekybą žmonėmis, kuri įsigalėjusi tuno pramonėje, katastrofiškas ekologines problemas ir žmogaus teisių pažeidimus, palmių aliejaus, ananasų, paukštienos, cukranendrių ūkiuose ar apdirbimo įmonėse.

„Nepirk nieko“ dienos judėjimas nesiekia visiškai sustabdyti vartojimo. Mes norime pakviesti vartoti atsakingai. Verčiau rinktis ekologišką, iš perdirbtų produktų pagamintą ar vietinių rankų darbo produkciją, kurios gamintojais tikime ir žinome, kad dėl jūsų pirkinio niekas nekentėjo ir nenukentės“ – sako V. Ramanauskienė, ragindama šį penktadienį susilaikyti nuo pirkinių ir skirti laiko šeimai, draugams, savo hobiams, naujiems potyriams.