„Penktadienį būna didesnė prekyba, bet šiandien visai silpnai, žmonių nėra. Tikimės, kad į sodus visi važiuos, kad užsipirks daugiau, bet nesijaučia“, – nusivylė prekybininkė „Halės“ turguje Vanda.

Kad žmonės taupo ir perka mažiau, justi jau kuris laikas. Mažmeninė maisto, gėrimo ir tabako prekyba tris mėnesius iš eilės nukritusi 7 proc.

„Mes vis tiek matysime metinį maisto produktų vartojimo kritimą, būtent dėl to, kad infliacijos rodiklis bendrai paėmus lieka pakankamai aukštas. Dar gali būti, kad balandį-gegužę matysime nedidelį Lietuvos vartotojų lūkesčių pakritimą, nes prisidėjo nerimo dėl ekonomikos perspektyvų ir recesijos. Žinoma, įtakos turės ir tolesnis palūkanų augimas“, – tikino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Mėsos prekybininkus kol kas gelbėjo turistai ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, bet dabar ir jų užsuka mažiau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Iš Lenkijos daug atvažiuoja, jie mums labai padeda prekybai. Nors kiti juokiasi, kad mūsų žmonės važiuoja į Lenkiją apsipirkt, bet čia buvo laisvos dienos ir atvažiavo pas mus apsipirkt, labai gerai buvo. O ši savaitė labai liūdna“, – atviravo Vanda.

Sumažėjus vartojimui, teoriškai kainos turėtų kristi, tačiau praktikoje – ne. Balandį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis vis dar brango, o palyginti su pernai tuo pačiu laiku buvo 17 proc. brangesnis.

„Nematom todėl, kad piniginė masė, tiek verslui, tiek valdžiai, PVM ir visa kita, jie auga. Tarkime, nukrito keliais procentais pardavimai, bet jeigu imant vien maisto prekybą, balandžio mėnesį ji augo 13 proc.“, – aiškino „Pricer.lt“ atstovas Petras Čepkauskas.

Anot ūkininkų, pirkėjai daro didelį spaudimą kainoms, tačiau rimtų priežasčių atpigti maistui – nėra.

Visi žaidžia dėl kainos paaugimo, visi nori parduot brangiau ir pasakoja visas šitas istorijas.

Žemės ūkio produktų gamybos sąnaudos didelės, o dar mažėja derlius.

„Derlius tikrai bus mažesnis, nes buvo labai brangios trąšos. Ūkininkai pasirinko strategiją nenaudoti tiek trąšų, kiek naudojo ir automatiškai mažesnis derlius“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius.

„Praeitais metais irgi buvo, kad „želmenys neišlindo“, „prognozuojam mažai lietaus“ ir t.t. visi žaidžia dėl kainos paaugimo, visi nori parduot brangiau ir pasakoja visas šitas istorijas“, – reziumavo P. Čepkauskas.

Ekonomistas prognozuoja, kad maistas pigs artimiausiu metu. Vasarą galime išgirsti naują terminą „defliacija“, kai kainos krenta kelis mėnesius iš eilės.

„Maisto produktų kainos gali pradėti mažėti dėl atpigusios naftos, dujų ir trąšų. Ir žmonės vis labiau riboja vartojimą, kas didins motyvaciją maisto gamintojams šiek tiek mažinti savo kainas“, – teigė ekonomistas A. Izgorodinas.

Tačiau kainų analitikams tai skamba kaip dar vienas akių dūmimas.

„Bus ir spaudoje, ir visur pasakoma, kad infliacija sumažėjo, nuėjo į nulį, bet pirkėjas atėjęs ir pažiūrėjęs pamatys, kad viskas taip pat“, – pasakojo P. Čepkauskas.

Anot P. Čepkausko, ar maistas pigs, priklausys nuo verslininkų nuotaikų. Gali būti, kad kainos nemažės visus metus.

„Jeigu pas juos pradės mažėti piniginė apyvarta ir akcininkai treptels kojyte „darykit ką nors“, tai tada ir pradės daryt. Jeigu pinigais mes neaugame, bet pelningumus užsikėlėme ir mus tai džiugina, mes irgi to nepamatysim“, – ironizavo P. Čepkauskas.

„Karalius, nustatydamas kainas yra vartotojas. Jį bandoma priversti mokėti daugiau, bet tik iki tokio lygio, kiek jis sutinka mokėti daugiau“, – aiškino R. Juknevičius.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad balandį mėnesinė infliacija buvo artima nuliui. Po penkiolikos mėnesių, tai pirmasis ženklas, kad kainos nebekyla.