Tyrimų instituto "Social Dynamics International" ekonominių tyrimų vadovas

Europos lyderiai pasidalijo į dvi stovyklas – viena jų teigia, kad Europą iš krizės išves fiskalinė drausmė, o kita – kad augimą skatinančios priemonės. Pirmieji teigia, kad Europą į krizę atvedė besaikis skolinimasis ir vienintelis būdas išspręsti jos problemas yra griežtos taupymo programos, valstybinio sektoriaus išlaidų mažinimas ir mokesčių kėlimas. Antroji grupė sako, kad toks taupymas atves tik į naują recesiją, nes toks taupymas sukels naujų bankrotų virtinę ir nedarbo didėjimą.

Tačiau nors pagrindiniai sprendimų priėmėjai Vokietija, Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas yra už pirmąjį – taupymo – planą, beveik visi sutaria, kad abiem scenarijais probleminės valstybės Graikija, Portugalija, Ispanija dar ilgai nematys teigiamų ženklų. Pagrindinė problema – nedarbas. Jos išspręsti greitai nepavyks, o ji labiausiai erzina tautą. Ir nors bedarbiai gauna įspūdingo dydžio išmokas, kurios siekia vidutinį darbo užmokestį, tačiau tai šių šalių ekonomikas stumia į dar didesnes skolas. Tad Europa yra atsidūrusi užburtame rate.

Realių sprendimų, kur laimėtų visi, – nėra. Greičiausiai nukentės bankai, kurie per daug skolino. Probleminės valstybės turi kelis scenarijus – savavališkai nurašyti skolas, pažeisti tarptautines sutartis ir išstoti iš bendros valiutos klubo, arba toliau ignoruoti problemas ir laukti Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigų, kol pribręs laikas rimtiems nesustabdomiems socialiniams konfliktams. Kompromiso nebus, nes šioje situacijoje kas nors turės pralaimėti. Kol kas pralaimi paprastas pilietis, bet atrodo, kad tai ilgai nesitęs.