Nors atlikėjai šiuo metu nuo gaunamų honorarų sumoka beveik 50 proc. siekiančius mokesčius, jie neturi jokių garantijų ligos, nelaimės darbe ar nedarbo atveju.

Nevienodos garantijos

Valdantieji, siekdami suvienodinti mokesčių bazę dirbantiems pagal darbo sutartį ir gaunantiems pajamas iš autorinės ar atlikėjo veiklos, pamiršo suvienodinti ir gaunamas socialines garantijas. Todėl šiandien dirbantys tiek pagal darbo, tiek pagal autorinę sutartį mokesčių sumoka beveik vienodai, o garantijas gauna skirtingas. Nežinia kodėl, bet atsirado ir socialinė neteisybė tarp autorių ir atlikėjų. Lietuvos įstatymai šias dvi grupes apibrėžia skirtingai, gal todėl ir socialinių garantijų paskirstyta nevienodai?

Gerai, jei autorius ar atlikėjas turi darbo sutartį, tuomet jam užtikrinamos visos socialinės garantijos. Tačiau jei žmogus, kaip sakoma, dirba sau, ligos ar nelaimės atveju gali likti be nieko.

Atlikėjai neserga

Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros docentas dr. Audrius Bitinas aiškino, kad asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, privalomai draudžiami tik pensijų, ligos ir motinystės socialiniu bei sveikatos draudimu, tačiau nedraudžiami nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimu. Dar prasčiau, jei esi atlikėjas.

"Asmenys, gaunantys pajamas iš atlikėjo veiklos, draudžiami tik pensijų ir motinystės socialiniu bei sveikatos draudimu. Taigi nėra ligos, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo", – aiškino A.Bitinas.

Anot jo, tokia padėtis kritikuotina ir turi būti taisoma. "Įmokų mokėjimo principas toks pats, tačiau garantijos mažesnės. Tai nėra socialiai teisinga. Juk iš esmės įmokos mokamos nuo visų pajamų, todėl socialinio draudimo teisės prasme asmuo turėtų gauti visapusį socialinį draudimą", – įsitikinęs teisės specialistas.

Jo teigimu, ypač nesuprantama, kodėl autoriams nesuteikiama socialinių garantijų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar ligos.

"Tokia dalinio draudimo sistema, kai lyg ir draudžiama, lyg ir ne – nepriimtina šiuolaikinėje ES valstybėje", – būtinybe tobulinti esamą socialinio draudimo sistemą neabejojo pašnekovas.

Turi draustis savarankiškai

Ko gero, ne visi dirbantys pagal autorines sutartis žino ir tai, kad jei pajamos gaunamos ne kas mėnesį, norint išsaugoti sveikatos draudimą būtina savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Dažnai pagal autorines darbo sutartis dirbantys žmonės ne kiekvieną mėnesį sudaro šias sutartis ir gauna pajamų. Pasirodo, tais mėnesiais, kai asmuo negauna autoriaus atlyginimo, draustumas PSD nutrūksta. Todėl tais mėnesiais, kai autorius pajamų negauna, turėtų savarankiškai mokėti 72 litus siekiančią PSD įmoką. Kitu atveju draustumas nutrūksta ir atsinaujina tik kitą mėnesį po tos dienos, kai tris mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo PSD įmokas. Kitas būdas – užsitikrinti ir sudaryti autorines sutartis, kad ir būtų minimali suma, tačiau kas mėnesį.

"Kūrybine veikla užsiimantys žmonės dažnai negali tiksliai numatyti, kada ir kiek gaus pajamų. Jeigu, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, paaiškės, kad išskaičiuotų ir sumokėtų PSD įmokų suma viršija 864 litus, tuomet šiam gyventojui bus grąžinamos visos savarankiškai sumokėtos PSD įmokos. Šios įmokos grąžinamos pateikus metinę pajamų deklaraciją ir joje deklaravus PSD įmokų permokas", – aiškino Natalija Jelenskienė, Valstybinės ligonių kasos Informacinių technologijų departamento Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja.

Skaičiuoja pajamas

Visai kitu principu veikia socialinio draudimo garantijos autoriams. Čia jau atsižvelgiama į sumą, nuo kurios mokėti mokesčiai. Tačiau tik tuo atveju, jei kalbama apie pensijų draudimą. Metų draudimo stažą galima įgyti, jeigu įmokos sumokėtos ne mažiau kaip nuo 12 minimalių mėnesinių algų.

"Jei atlikėjas daugiau niekur nedirba ir kas mėnesį gauna 800 litų autorinį atlyginimą, nuo kurio moka įmokas "Sodrai", tuo laikotarpiu ir mėnuo po paskutinio mokėjimo jis laikomas apdraustu. Jei autorinio atlyginimo suma – 1600 litų, jis laikomas apdraustu du mėnesius po paskutinio mokėjimo, net jei kitą mėnesį nieko negauna", – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Lina Burbaitė.

Tačiau jei iki tol žmogus nedirbo arba dirbo, bet nemokėjo socialinio draudimo įmokų ir nesukaupė reikiamo stažo, ligos ar motinystės pašalpa jam nepriklauso.Taigi, iki susergant reikia turėti 3 mėnesių, o išeinant nėštumo bei gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų – bent 12 mėnesių per pastaruosius dvejus metus stažą. Jei norima gauti išmoką, išėjus vaiko priežiūros atostogų, iki jų būtina turėti sukauptą bent 12 mėnesių per pastaruosius dvejus metus stažą.

L.Burbaitė primena, kad asmenys, kurie gauna tik autoriaus atlyginimą, moka viso dydžio socialinio draudimo įmokas tam tikroms garantijoms, tačiau tik nuo pusės autoriaus atlyginimo sumos. O siekiant sukaupti norimą stažą, socialinio draudimo įmokos turi būti sumokėtos nuo sumos, ne mažesnės kaip to laikotarpio minimalių mėnesinių algų suma.

Pradėjo tyrimą

Mykolo Romerio universiteto mokslininkai pradėjo tyrimą, kurį atlikdami aiškinsis, kokias socialines garantijas turi atlikėjai Lietuvoje, kaip jos užtikrinamos. Taip pat žada palyginti padėtį Lietuvoje ir kitose šalyse. Atliekant tyrimą bus domimasi ir kūrinių naudojimo teisiniu reguliavimu. Pirmuosius tyrimo rezultatus tikimasi turėti jau kitų metų vasarą.

"Atlikėjų teisinė padėtis šiuo metu yra komplikuota. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato atlikėjų turtinių ir neturtinių teisių apsaugą. Nepaisant to, susiklostę atlikėjų ir prodiuserių elgesio modeliai, silpnesnė atlikėjų derybinė padėtis, teisinio sąmoningumo stoka ir kitos priežastys neleidžia atlikėjams šių teisių tinkamai įgyvendinti", – įsitikinę tyrimo iniciatoriai. Dėl minėtų priežasčių dažniausiai su autoriais sudaromos jiems nenaudingos sutartys.

Mykolo Romerio universiteto specialistų teigimu, atlikėjų padėtį gerokai apsunkino nuo 2009-ųjų įsigalioję socialinio draudimo, sveikatos draudimo, gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pakeitimai. Jie iš esmės pakeitė atlikėjų apmokestinimo ir socialinio bei sveikatos draudimo sistemą. Kadangi pakeitimai buvo atliekami skubotai ir neįvertinus praktinių padarinių, universiteto teisės specialistai įsitikinę, kad atlikėjų veiklos teisinį reguliavimą būtina tobulinti.

Atlikus tyrimą bus suformuluotos rekomendacijos, kurios leistų tinkamai apsaugoti atlikėjų teises. Taip pat bus išanalizuoti atlikėjams taikomų socialinių garantijų ypatumai ir trūkumai, pateikti pasiūlymai, kaip juos būtų galima pašalinti. Tyrimo rezultatai ir rekomendacijos bus pateiktos ir įstatymų leidėjams.

Tikslaus Lietuvoje nuolat gyvenančių atlikėjų skaičius nežinomas. Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, įgyvendinanti atlikėjų ir muzikos įrašų gamintojų teises, turi duomenis apie daugiau kaip 6 tūkst. šalies atlikėjų.

Autorių mokesčiai

Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, nuo šių pajamų moka 6 proc. dydžio PSD įmokas, o draudėjai – 3 proc. dydžio PSD įmokas.

Asmenys, kurie gauna tik autoriaus atlyginimą, moka viso dydžio socialinio draudimo įmokas tam tikroms garantijoms, tačiau tik nuo pusės autoriaus atlyginimo sumos. Šie asmenys moka įmokas valstybinei socialinio draudimo pensijai, ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms ir sveikatos draudimui. Jų įmokos tarifas socialinio draudimo garantijoms yra 29,7 proc. pusės autorinio atlyginimo.

15 proc. – gyventojų pajamų mokestis.

21 proc. – pridėtinės vertės mokestis, jei metinės pajamos viršija 100 tūkst. litų.

Kas yra kas?

Atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, dirigentas, šokėjas ar kitas vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis arba kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nustato, kad atlikėjo veikla yra atlikėjo rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla.

Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio kūrimo arba rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys kūrinį viešai atliekant ar viešai pasirodant.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nurodoma, kad autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).