Avys talkina saulės jėgainėms

Saulės elektrinių parkų plėtra Lietuvoje neišvengiama, tačiau iš ūkininkų ji atimtų dalį produktyvios žemės, sumažintų maisto gamybą. Jei pavyktų susitarti ir pakeisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, potenciali žala galėtų tapti nauda. Kauno rajono ūkininkų sąjunga nori bendradarbiauti su saulės elektrinių statytojais ir kylančias problemas spręsti tvariai, darnoje su gamta ir turint kelias naudas. Pakaunėje ketinama sukurti standartą, kuriuo galėtų naudotis visa Lietuva.

Taptų gyvais robotukais

„Kauno rajone norime vykdyti bandomąjį projektą. Puikiai suprantame, kad tokių parkų plėtra pakaunėje bus palyginti didelė, nes čia driekiasi labai daug aukštos įtampos laidų, todėl patogu prisijungti. Saulės elektrinių parkai bus įrengiami žemės ūkio paskirties žemėje. Mus, ūkininkus, šiek tiek gąsdina, kad viduryje laukų atsiras saulės elektrinių. Bijome, kad tai apgadintų melioracijos sistemas, jei teritorijos būtų prižiūrimos nerūpestingai, besiribojančiuose mūsų laukuose sėtųsi piktžolės“, – nuogąstavimais dalijosi Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kauno skyriaus pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

LŪS Kauno skyrius siūlo saulės elektrinės modulius montuoti ne ant žemės, o bent metrą virš jos. „Kadangi visa saulės elektrinių parko teritorija būna aptverta, siūlome joje ganyti avis. Kauno rajone turime pažangių avininkystės ūkių, kurie galėtų ėriukus balandžio pradžioje atgabenti ir iki lapkričio pradžios palikti ganytis. Esame suskaičiavę, kad nušienauti 1 ha reikėtų dešimties gyvųjų robotukų“, – sumanymą atskleidė M.Maciulevičius.

Laimas Šileika, vienas didžiausių pakaunėje avių augintojų, „Kauno dieną“ patikino, kad idėja išties gera: nereikėtų samdyti žmonių, kurie teritoriją nušienautų. Parinkus gyvuliukų skaičių tam tikram plotui, jie viską nuėstų nemokamai ir švariai.

„Gal ne visur pavyks išspręsti vandens ėriukams girdyti klausimą. Tai priklausys nuo to, kur bus statomi saulės elektrinių parkai. Jeigu toje vietovėje vanduo giliai, bus problemų, nes tuomet jį reikės vežioti. Pavyzdžiui, Zapyškio seniūnijoje vanduo paviršinis, galime padaryti mini gręžinukų. Kaip kitur bus, sunku pasakyti“, – 300 avių bandos savininkas pasidalijo savo įžvalgomis. Ir patikino: jei saulės elektrinių parkas būtų statomas netoli kaimynystėje, jis sutiktų duoti ėriukų teritorijai prižiūrėti.

Pasitikėjimas: jei saulės elektrinių parkas būtų statomas netoli kaimynystėje, L. Šileika sutiktų duoti avių teritorijai prižiūrėti. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Neabejojo idėjos sėkme

Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas Vitas Mačiulis neabejojo, kad idėja taps kūnu. „Kauno rajonas yra draugiškas saulės energijai, kai kuriose kitose savivaldybėse labai sunku suderinti saulės elektrinių parko statybos vietas, LSEA nariai tvirtina, kad pakaunėje tokių problemų – mažiausiai, jei tik yra galimybė, trikdžių nedaroma“, – sakė LSEA vadovas.

Pjauti žoliapjove sudėtinga, kyla dulkės, tai tikras galvos skausmas.

Kauno rajone jau yra ne viena nedidelė saulės elektrinė, yra norinčių statyti galingesnes Babtų, Vandžiogalos, Zapyškio ir kitose seniūnijose, kur nutiesti aukštos įtampos laidai.

„Mes nežinome, kas iš vystytojų įsigijo, o kas nuomojasi žemę. Kol neprasideda statybos, nelabai žinome ir apie jų planus. Mums svarbiausia, kad prieš pradėdami projektuoti saulės elektrinių vystytojai išgirstų mūsų norą ir atliktų praktiškai nieko nekainuojančias pataisas – modulius statytų bent metrą virš žemės, kad avytės galėtų po jais nuėsti žolę, pasislėpti nuo lietaus ar saulės“, – sumanymą aiškino M.Maciulevičius.

Užaugusi žolė meta šešėlį ir mažina energijos gamybą, gali gadinti pačią įrangą. Todėl saulės elektrinių parkų vystytojai turėtų naudos: jiems nerūpėtų teritorijos šienavimas.

LSEA prezidentas neabejojo: saulės elektrinėmsi avys yra reikalingos. „Didesnių saulės elektrinių, kurios ant pievos užima 1–5 ha ar daugiau ploto, savininkai susiduria su rimta problema, kaip nušienauti žolę. Pjauti žoliapjove sudėtinga, kyla dulkės, tai tikras galvos skausmas. Avytės atliktų naudingą saulės elektrinėms darbą ir pačios išsimaitintų“, – sakė V.Mačiulis.

Asociacijos vadovo žodžiais, saulės elektrinių ir avyčių draugystė ne naujiena, panašių pavyzdžių jis yra matęs jau prieš penkiolika metų Vokietijoje. Šiuo metu Lietuvoje yra bent vienas ūkininkas Šiaulių rajone, Kuršėnuose, taikantis tokią praktiką 8 ha užimančiame saulės elektrinių parke.

Tam tikrus žingsnius jau yra žengę ir saulės energetikai. Viena šalies įmonė stato inovatyvias, 2 m virš žemės pakeltas saulės elektrines, po kuriomis galima ganyti netgi mėsinius galvijus.

Nušienauti 1 ha reikėtų dešimties gyvųjų robotukų.

Jau vyksta diskusijos

Ūkininkams labai svarbu, kad tokius žemės plotus būtų leista deklaruoti kaip pievas. Pagal keliamus žalinimo reikalavimus, Lietuvoje jų trūksta. Todėl, pasak LŪS Kauno skyriaus pirmininko, tai būtų geras dalinis sprendimas, kuris atlieptų reikalavimus ir palengvintų ūkininkų dalią, mat jie galėtų gauti išmokas.

Tačiau pagal europines taisykles, saulės elektrinė yra pramonės objektas ir žemės po ja deklaruoti negalima. „Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitikime su LSEA, Kauno rajono savivaldybės ir Kauno rajono ūkininkų sąjungos atstovais pažadėjo klausimą iškelti Briuselyje, nes jis svarbus ir kitoms šalims, ES narėms. Tai formalūs barjerai, kuriuos reikėtų panaikinti. Juk kalbant apie atsinaujinančiąją energiją, visuomet pabrėžiama, kad reikia šalinti formalius barjerus, nestabdyti šios rūšies energetikos vystymosi“, – sakė V.Mačiulis.

„Šis klausimas labai svarbus daugiamečių pievų išsaugojimo kontekste, bet konkretūs sprendimai dar nepriimti. Dėl atitikimo teisės aktų reikalavimams, taip pat kontrolės mechanizmų, siekiant užtikrinti patikras nuotoliniu būdu, esant įvairių technologinių sprendimų, vyksta diskusijos su pavaldžiomis institucijomis“, – teigė žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Abejonė: avių augintojo nuomone, ne visur pavyks išspręsti vandens klausimą gyvuliukams girdyti. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kita šio klausimo pusė, pasak E.Giedraičio, susijusi su žemės, ant kurios įrengtos ar bus įrengiamos saulės ar vėjo elektrinės, valdymo aspektu, kadangi deklaruoti galima tik teisėtais pagrindais valdomą žemės plotą. „Praktikoje didžioji dauguma atvejų bus susijusi su tokia situacija, kai žemė po saulės ar vėjo elektrinių parkais bus išnuomota elektros energijos operatoriui“, – prognozavo viceministras.

Kiekvieną trečiadienį ministerijoje vyksta darbo grupės dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinių priemonių – tiesioginių išmokų įgyvendinimo taisyklių rengimo posėdis. Spalio 19 d. šis klausimas įtrauktas į darbotvarkę, diskusija buvo tęsiama ir spalio 26 d. posėdyje.


Komentaras

Antanas Nesteckis, Kauno rajono mero pavaduotojas

Kauno rajono savivaldybė palankiai žiūri į naujoves. Jei pavyks išspręsti technologinį klausimą – pakelti modulius į tokį aukštį, kad avys galėtų ganytis po jais, vienas Kauno rajono avių augintojas sutiktų perkelti savo gyvuliukus. Nepabandžius, neatlikus eksperimento, nesužinosime, ar idėja gera. Tai būtų patikrinimas, ar išties visi iš to turi naudos. Žemdirbiai kartu su Žemės ūkio ministerija turėtų ieškoti racionaliausių sprendimų. Kitas klausimas, ar Europos Komisija sutiks įteisinti pataisas?



NAUJAUSI KOMENTARAI

SROVĖ... ĮTAMPA,,,, MAGNETINIS LAUKAS .....IŠKROVA

SROVĖ... ĮTAMPA,,,, MAGNETINIS LAUKAS .....IŠKROVA portretas
GAL TIKRINAMAS MŪSŲ MĄSTYMAS?.....UŽUOJAUTA LIETUVOS AVELĖMS ,KAD DĖDĖS NEIŠMANO FIZIKOS.......

Avies spira

Avies spira portretas
Ira alternatyvūs energijos šaltiniai džiovintas atstoja biokurą!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių