Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Bronius Bradauskas sako, kad kitais metais fiskalinį šalies deficitą būtų galima padidinti, o papildomas lėšas skirti per krizę sumažintų pensijų, įskaitant ir dirbusius pensininkus, grąžinimui. 

Galima didinti fiskalinį deficitą

„Fiskalinį deficitą 2016 metais galima didinti“, - trečiadienį svarstant Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą, Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė socialdemokratas B.Bradauskas.

Pasak jo, fiskalinį deficitą galima padidinti iki 1,7-1,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybė planuoja, kad jis sieks 1,1 proc. BVP. 

„Tam kad būtų galima daugiau pasiskolinti ir išspręsti senatvės ir dirbusių pensininkų, kuriems per krizę buvo sumažintos pensijos, klausimus. Papildomą krašto apsaugos finansavimą taip pat turime nukelti į biudžeto deficitą, o dabar krašto apsaugai (lėšas - BNS) imame iš Kelių fondo, pažeidžiant įstatymą - 74 mln. eurų. Keliams reikia sugrąžinti tuos pinigus, kad būtų galima žvyrkelius kitais metais išasfaltuoti. Tam reikia apie 29 mln. eurų“, - BNS teigė B.Bradauskas.

„Biudžeto deficitą galime didinti tiek, kiek leidžia fiskalinis deficitas, todėl manyčiau, kad 87 mln. eurų dar galėtume biudžeto deficitą padidinti, o fiskalinis padidėtų apie 0,5 proc. - iki 1,7-1,8 proc.“, - teigė parlamentaras.

2015 metų Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet sudarys 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2016 metais – 1,1 proc. Prognozuojama, kad 2017 metais valdžios sektorius bus subalansuotas, o 2018 metais - perteklinis - 0,7 proc. BVP.

Komitetas - už pensijų grąžinimą paveldėtojams

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas siūlo kompensuoti per finansų krizę neišmokėtas pensijas dirbusių pensininkų bei valstybinių pensijų gavėjų paveldėtojams. Skirtingai negu senatvės pensininkams, šiuo atveju į mirties datą nebūtų atsižvelgta.

Komitetas tokį sprendimą priėmė trečiadienį, apsvarstęs Vyriausybės Seimui pateiktą įstatymo projektą.

Komiteto vadovas „darbietis“ Petras Narkevičius BNS teigė, kad lėšos būtų išmokamos ir iki įstatymo įsigaliojimo mirusių žmonių, kurie per krizę būdami pensininkais dirbo ir dėl to jiems buvo apkarpytos pensijos, paveldėtojams.

„Tai yra geras sprendimas“, - teigė parlamentaras.

Apsispręsdama dėl pensijų kompensavimo senatvės pensininkams, valdžia anksčiau nesutiko, kad būtų kompensuojamos iki 2014 metų gegužės mirusių žmonių pensijos. Seime visi bandymai įteisinti paveldėjimą irgi patyrė fiasko.

Vyriausybė Seimui siūlo per 4 metus - iki 2019 metų grąžinti neišmokėtas pensijas dirbusiems pensininkams, taip pat kompensuoti sumažintas senatvės, pareigūnų ir karių, nukentėjusiųjų asmenų, teisėjų, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas.

Iš viso tam būtų skirta beveik 131 mln. eurų, o vien dirbusiems pensininkams - 120,6 mln. eurų.

„Sodros“ duomenimis, sumažintų pensijų kompensavimo nesulaukė 167 tūkst. žmonių - jie mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas dėl šių kompensacijų.