Po Rusijos embargo maisto produktų eksportas į Baltarusiją pradėjo augti dešimtimis ir šimtais kartų, tačiau verslininkai atsargiai vertina galimybes, kad ši gretima šalis taps tvirta ateities rinka, galinčia išgelbėti mūsų ūkininkus ir perdirbėjus.

"Į Baltarusiją eksportuoti buvo galima ir iki Rusijos sankcijų, tačiau rusai už tokią pat produkciją mokėjo iki 20 proc. daugiau", - kodėl dauguma perdirbėjų vežė į Maskvą, bet ne į Minską, "Verslo žinioms" paaiškino Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, pasak kurio, Baltarusija nėra moki rinka - ten reikia pigesnių produktų nei Rusijoje.

Asociacijos vadovas vardija ir kitus eksporto trikdžius - Baltarusijoje dar iki galo nesureguliuoti atsiskaitymai, dauguma pirkėjų - valstybinės įmonės, kurios gali bet kada pasakyti, kad už patiektą produkciją nemokės, o teisinių būdų atgauti lėšas beveik nėra, apdrausti verslą sudėtinga - draudikai nenori dirbti šioje valstybėje. O į Baltarusiją gabenant tik pigesnę, atitinkamai ir ne pačios aukščiausios kokybės produkciją, įmonėms tektų imtis pigios produkcijos gamybos, todėl Vakarų ir turtingesnių šalių rinkai Lietuva taptų nebeįdomia - ūkis ir perdirbimo pramonė stagnuotų.