„Saugai svarbių priemonių įgyvendinimas jau po Baltarusijos AE 1-ojo energijos bloko paleidimo yra netoleruotinas. Ypatingai tokių priemonių, kurios yra susijusios su ekstremaliais seisminiais įvykiais ir neprojektinių avarijų prevencija bei valdymu, nes tokie įvykiai gali nulemti radiologinius padarinius ne tik pačioje Baltarusijoje bet ir kaimyninėse šalyse“, – pranešime konstatuoja VATESI.

Be kita ko, Baltarusija nepasiūliusi, kaip turėtų būti atliekama šio plano vykdymo priežiūra dalyvaujant Europos Sąjungos ekspertams, tai yra, kaip bus vykdoma viena principinių streso testų peržiūros ataskaitų rekomendacijų.

„Manome, kad tokia tarptautinė plano peržiūra turi būti atlikta nedelsiant ir turi būti nustatytos konkrečios saugos gerinimo priemonės, be kurių įvykdymo Baltarusijos AE negalės būti paleista“, – teigia VATESI. 

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį taip pat paragino Baltarusiją artimiausiu metu pateikti streso testų proceso metu identifikuotų trūkumų pašalinimo veiksmų planą Europos branduolinės saugos reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) peržiūrai.

„Plano peržiūra ir jo įgyvendinimo priežiūra yra kritiškai svarbi visų būtinų priemonių savalaikiam vykdymui“, – URM pranešime pažymėjo ministras Linas Linkevičius.

Pasak jo, akivaizdu, kad statybų grafikas išlieka svarbesniu prioritetu Baltarusijai negu užtikrinti statomos AE branduolinę saugą ir įgyvendinti tarptautinių ekspertų rekomendacijas.

VATESI nurodo, jog Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) rugpjūčio 16 dieną paskelbė Nacionalinį Baltarusijos AE streso testų rezultatų įgyvendinimo veiksmų planą.

Baltarusija buvo įsipareigojusi ENSREG per 3 mėnesius nuo Baltarusijos AE streso testų peržiūros ataskaitos paskelbimo, įvykusio pernai liepos mėnesį, parengti Baltarusijos AE saugos gerinimo planą. Tačiau šį planą paskelbė praėjus daugiau nei vieneriems metams.

VATESI teigimu, tarp plano priemonių dažnai nurodomi ne konkretūs saugą gerinantys veiksmai, pavyzdžiui, įrenginių tobulinimas ar papildomų įrenginių įdiegimas, o svarstymas ir analizavimas, ar tokių veiksmų išvis reikia. Nepaisant priemonių svarbos, daugumos jų įgyvendinimo terminai nurodomi kur kas vėlesni (2021-2024 metai), nei planuojamas 1-ojo energijos bloko paleidimas (2019 metais).

VATESI teigia, kad, tarkime, iki 2021 metų gruodžio 31 dienos planuojama atlikti tik konstrukcijų, sistemų ir komponentų atsparumo seisminiams įvykiams vertinimą, bet ne šių konstrukcijų, sistemų ir komponentų patobulinimą, siekiant užtikrinti tinkamą atsparumą seisminiams įvykiams.

Taip pat neaišku, ar išvis planuojama įrengti papildomą elektros energijos šaltinį ir papildomą siurblį, kurie skirti sunkiųjų avarijų prevencijai ir valdymui.

VATESI primena, kad susirūpinimą dėl Astravo AE saugos kelia ne tik streso testų ir jų tarptautinės peržiūros metu nagrinėti klausimai, bet ir kiti saugos klausimai, kurie nebuvo tarp streso testų užduočių.

Inspekcijos teigimu, Lietuva taip pat kelia ir toliau kels klausimus dėl netinkamos elektrinės vietos vos už 50 km nuo Vilniaus parinkimo bei jos saugos įvertinimo, atominės elektrinės projekte neįvertinto sunkiojo lėktuvo sudužimo poveikio ir kitų projekto neatitikimų šiuolaikiniams saugos reikalavimams.

„Todėl laikomės pozicijos, kad Baltarusijos AE energijos blokai neturi būti paleisti, kol nebus įgyvendintos visos rekomendacijos, taip pat atsakyta ir į visus kitus keliamus saugos klausimus“, – teigia VATESI.

BNS jau skelbė, kad ketvirtadienį darbą baigė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) operatyvios saugos peržiūros misija („Pre-OSART“), ji pateikė rekomendacijų, kaip sustiprinti Astravo AE saugumą bei laiku užtikrinti operatyvių priemonių įgyvendinimą.

Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Astravo AE statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas priekaištus atmeta.