Pareiškimą pasirašė aštuonios politinės jėgos: Nacionalinis frontas, Jungtinė pilietinė partija, Socialdemokratų partija, judėjimas „Už laisvę“, Krikščionių demokratų partija, Žaliųjų partija, pilietinė iniciatyva „Mūsų namai“ ir moterų partija „Viltis“.

„Manome, kad planuojamas Astravo AE paleidimas kelia nepriimtiną pavojų Baltarusijos ir paveikiamų šalių žmonėms ir gamtai, taip pat Baltarusijos finansiniam tvarumui; kelią grėsmę nacionalinei nepriklausomybei, šalies suverenitetui; ruošiamas neatsakingumo ir neskaidrumo sąlygomis“, – rašoma pareiškime, paskelbtame minėtų organizacijų tinklapiuose.

„Kreipiamės į sprendimus priimančias institucijas ir organizacijas ir Baltarusijos piliečius, ragindami atidėti Astravo AE paleidimą iki visos šios problemos bus visiškai išspręstos“, – priduriama dokumente.

Savo poziciją signatarai paaiškino virtine problemų, susijusių su sauga, atliekų tvarkymu ir planais dėl jėgainėje gaminamos elektros energijos pardavimo.

Pareiškime pabrėžiama, kad šiuo metu Minskas neturi „net tik strategijos, bet ir priimtinų su Astravo AE panaudoto kuro tvarkymo susijusių saugių sprendimų, kurie būtų aptarti su visuomene“. Opozicija taip pat priminė, kad Baltarusija nepasirašiusi su Rusija sutarties dėl kuro perdirbimo.

Signatarai pareiškė, kad yra daug „esminių saugumo problemų, paaiškėjusių per partnerių europiečių patikrą ir visuomeninę Astravo AE testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ekspertizę“. Opozicijos teigimu, daugelis jėgainės sistemų nebuvo išbandytos praktikoje, o Rusijos rangovų statomi reaktoriai esą neatitinka tarptautinių saugumo standartų.

Pareiškime taip pat pažymima, kad „nėra viešų ir aktualių duomenų, susijusių su Astravo AE ekonominiu tikslingumu, taip pat papildomos elektros energijos paklausos“. Be to, perspėjama, kad bus „reikšmingai padidinta Baltarusijos išorės skola“.

Opozicijos lyderiai teigia, kad jėgainės veikla sukels neigiamų pasekmių kultūros paveldui ir ekologijai. Pavyzdžiui, neigiamai gali būti paveikti „į Raudonąją knygą įrašyti faunos atstovai, įskaitant lašišines žuvis, kurioms gresia išnykti dėl didėsiančios Nemuno upės temperatūros“.

Pareiškimo autoriai tvirtina, kad paleidus elektrinę Baltarusija bus dar labiau priklausoma nuo Rusijos technologiniu, energetiniu ir ekonominiu atžvilgiais.

Be to, opozicijos judėjimai įsitikinę, kad Astravo AE yra „tarpvalstybinių ginčų su kaimyninėmis šalimis (pavyzdžiui, Lietuva) šaltinis“, nes statant objektą „buvo pažeista Espo konvencija... o naujus pažeidimus dėl (statybos) aikštelės pasirinkimo 2019 metais užfiksavo Konvencijos šalys“.

Pirmoji branduolinė jėgainė Baltarusijoje statoma Gardino srityje, netoli Astravo miestelio, vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos. Joje bus įrengti du rusiško VVER projekto reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų.

Pirmąjį bloką planuojama paleisti šių metų pabaigoje, antrąjį – 2020 metais. Statybos darbų generalinis rangovas yra Rusijos bendrovė „Atomstrojeksport“.

Minskas tvirtina, kad jėgainė statoma laikantis tarptautinių saugos reikalavimų ir bendradarbiauja su Tarptautine atominės energetikos agentūra (TATENA) bei kitomis Europos struktūromis.

Lietuva nepritaria Astravo AE statymui ir paleidimui. Dėl šios priežasties Vilnius pasisako prieš Europos Sąjungos ir Baltarusijos partnerystę, kurios jau daugelį metų siekia Minskas.