Nors ekonomika auga ir nedarbas mažėja lėčiau, vidutinės realiosios namų ūkių pajamos pernai didėjo visose trijose Baltijos šalyse: dėl didesnio darbo užmokesčio bei pensijų ir itin mažos infliacijos.

Vis dėlto didesnių pajamų gyventojai vartojimo reikmėms neišleido – gerokai papilnėjo ir indėlių, ir ilgalaikių taupymo priemonių sąskaitos, – skelbiama naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje.

Prieškrizinį lygmenį pasiekė dar ne visur

Per 2014 metus gyventojų pajamos didėjo visose Baltijos šalyse: didėjo vidutinis darbo užmokestis, vidutinė senatvės pensija, o bendras vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygis beveik nekito. 2014 metų pabaigoje didžiausią vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, uždirbo estai (826 Eur), latviai ir lietuviai –  gerokai mažiau, atitinkamai 575 Eur ir 554 Eur.

„Realusis darbo užmokestis 2014 metais Latvijoje padidėjo maždaug 8 proc., Lietuvoje ir Estijoje – maždaug po 5 procentus. Skirtingai negu Latvijoje ir Estijoje, Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje realusis darbo užmokestis dar nepasiekė prieškrizinio lygio. Estijoje realusis darbo užmokestis buvo 3 proc. didesnis, negu prieš krizę užfiksuotas aukščiausias lygis, Latvijoje – 3,2 proc. didesnis, Lietuvoje – 4,2 proc. mažesnis negu 2008 metais”, – sako  SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Realusis darbo užmokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į infliaciją.

SEB banko ekspertų nuomone, šiemet vidutinis darbo užmokestis turėtų ir toliau didėti visose šalyse, o infliacija – išlikti maža. Lietuvoje realiojo darbo užmokesčio augimas 2015 metais turėtų pasiekti 4,5 procento. Įtakos tam turės planuojamas minimalaus darbo užmokesčio padidinimas iki 325 eurų liepą ir prognozuojamas bendro vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygio sumažėjimas (0,4 proc.).

Estijoje prognozuojamas 5-6 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki mokesčių augimas. Įtakos tam turės šių metų pradžioje padidintas minimalus darbo užmokestis (iki 390 Eur). Vidutinis realusis darbo užmokestis turėtų augti dar sparčiau. Spartesnį didėjimą lems nuo 21 iki 20 proc. sumažintas pajamų mokestis, padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis ir sumažintas nedarbo draudimo mokestis. Latvijoje prognozuojamas maždaug 6 proc. realiojo darbo užmokesčio augimas. Įtakos tam turės padidintas minimalus darbo užmokestis (iki 360 Eur) ir nuo 24 iki 23 proc. sumažintas pajamų mokesčio tarifas.

Visų pajamų gyventojai neišleidžia

Didėjant pajamoms, gerėja gyventojų finansinė padėtis: atsiranda galimybių didinti vartojimo išlaidas, kaupti turtą. Finansų institucijose sukauptas namų ūkių finansinis turtas didėjo visose šalyse. Gyventojų indėlių vertė Lietuvoje padidėjo 14,8 proc., Latvijoje ir Estijoje – apie 8 procentus.

„Itin spartų indėlių vertės didėjimą Lietuvoje lėmė euro įvedimas, kai gyventojai į finansų institucijas sunešė anksčiau laikytas santaupas nacionaline valiuta, kad jos patogiai ir nemokamai būtų pakeistos į eurus. Tokia pat tendencija buvo stebima prieš įvedant eurą Estijoje ir Latvijoje. Visgi Lietuvoje indėlių vertė ūgtelėjo sparčiausiai. Paskutiniais metais prieš euro įvedimą Latvijoje, namų ūkių indėlių vertė ūgtelėjo 11,2 proc., Estijoje – 6 procentais. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje, kaip ir anksčiau Latvijoje ir Estijoje, į finansų institucijas suneštų santaupų, pasikeitus valiutai, gyventojai neskuba pasiimti“, –  sako J. Varanauskienė.

Pasak, J. Varanauskienės, tai, kad indėlių vertė didėja sparčiau negu darbo užmokestis, rodo, kad gyventojai neskubėjo visų pajamų išleisti vartojimo reikmėms, nors indėlių palūkanos yra mažos. Kita vertus, gyventojai dažniau negu ankstesniais metais rinkosi ilgalaikes taupymo priemones (savanoriško kaupimo pensijų fondus ar gyvybės draudimą) ir tikėjosi pelningesnio taupymo. 2014 metais šios rūšies turto vertė ūgtelėjo 21,3 proc. Lietuvoje, 19,1 proc. Latvijoje ir 11,6 proc. Estijoje.  Teigiamą įtaką tam darė ir gyventojų gausiau pervedamos lėšos, ir palanki situacija vertybinių popierių rinkose. Savanoriško kaupimo pensijų fondų grąža pernai visose šalyse buvo apie 7 procentus.

SEB banko ekspertų nuomone, artimiausiu metu gyventojų finansinis turtas ir toliau turėtų didėti. Sunkmečio patirtis neleidžia užmiršti, kaip svarbu turėti santaupų nenumatytiems atvejams. Didesnės pajamos suteiks daugiau galimybių pasirūpinti atsargomis nenumatytiems atvejams, ir kaupti ilgalaikį turtą. Maža infliacija neskatins skubėti leisti pinigų ir pirkti prekių, baiminantis, kad jos pabrangs.