- Lukas Juozapaitis/BNS, Lukas Juozapaitis/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos už turizmo politiką atsakingais valdžios atstovais pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo valstybės įsipareigojo aktyviau bendradarbiauti turizmo srityje, pasmerkė Rusijos karinius veiksmus ir jų žalą bendrai regiono „turizmo ekosistemai“.
Bendru visų valstybių darbu bus siekiama susigrąžinti turistus prasidėjus vasaros sezonui bei susitelkti teikiant paramą Ukrainos turizmo ekosistemai atkurti.
Šalys įsipareigojo padėti Ukrainai atgaivinti savo turizmo sektorių, imtis visų įmanomų priemonių, kad Rusija būtų pašalinta iš visų tarptautinių turizmo organizacijų, kol tęsia karą Ukrainoje. Valstybės sutarė tarpusavyje dalintis statistine informacija, patirtimi bei kontaktais.
Dokumente taip pat kaip agresorė smerkiama karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija, pripažįstama, kad jos kariniai veiksmai padarė didelę žalą ne tik Ukrainos, bet ir Lenkijos bei Baltijos šalių turizmo patrauklumui ir saugumui.
„Klausimas, kurį šiandien su kolegomis nagrinėjame, yra kaip padėti Ukrainai ir parodyti regioninį palaikymą – ne tik Lietuvos nacionalinį“, – po pasirašymo susitarimo tikslą įvardijo A. Armonaitė.
Pasak ministrės, turistų srautai po COVID-19 pandemijos negrįžta į prieš pandeminį lygį, kadangi svečiai iš užsienio vengia vykti ilsėtis į regioną, kurio kaimynystėje vyksta karas. Tokiomis sąlygomis, jos teigimu, visos susitarimą pasirašiusios valstybės turi bendradarbiauti.
„Dabar daug kas bijo dėl savo saugumo, ne visi turi informaciją, kad Baltijos šalyse, Lenkijoje karas nevyksta, čia NATO. Mes turime ne konkuruoti, bet dirbti kartu, nes pritraukti turistus į regioną apsimoka visoms šioms regiono šalims. Jei turistas atvyks į Lietuvą, jis greičiausiai užvažiuos ir į Latviją, ir į Estiją, ir t. t.“, – dėstė A. Armonaitė.
Penktadienį Vilniuje vyksta Baltijos regiono turizmo atstovų suvažiavimas, skirtas Ukrainos turizmui palaikyti ir bendriems veiksmams aptarti skatinant turizmo atsigavimą, prasidėjus vasaros sezonui.
Turizmo verslo atstovai iš Lietuvos, Estijos, Suomijos, Ukrainos diskutuoja, kaip padvigubinti turizmo išlaidas regione, ką naujo pasiūlyti turistams, kaip padidinti iš turizmo gaunamą naudą vietos bendruomenėms.
Ukrainos turizmo plėtros agentūros vadovė: po karo kai kuriuos rusų agresijos įkalčius paversime lankytinais objektais
Kai kurie Rusijos invazijos ženklai karui pasibaigus taps lankytinais objektais, sako Ukrainos Turizmo plėtros agentūros vadovė Mariana Oleskiv. Anot jos, turistų iš užsienio šalis lauks, kai į Ukrainą bus galima atskristi.
„Ukraina bus atvira turistams iš užsienio tuomet, kai atsivers Ukrainos oro erdvė, susidomėjimas Ukraina bus. Tačiau šiuo metu siekiame, kad šalies svečiai nematytų vien griuvėsių, bet ir jos grožį. Taip pat skatinsime aplankyti vietoves, kur vyksta karas, vietas, kurios kels prisiminimus“, – penktadienį Vilniuje, pasirašius bendrą Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos susitarimą bendradarbiauti turizmo srityje žurnalistams sakė M. Oleskiv.
Šiuo metu, anot jos, Ukrainoje rengiami keli turizmo skatinimo projektai, kuriais bus prisimenama Rusijos invazija ir jos aukos.
„Bus steigiami karo memorialai, pavyzdžiui tiltas Irpinėje, po kuriuo slėpėsi žmonės – šie kadrai žinomi visame pasaulyje, buvo spausdinti ant žurnalų viršelių. Ten bus memorialas, o šalia bus statomas naujas tiltas“, – pasakojo M. Oleskiv.
„Taip yra daug kitų vietovių – Buča, Borodijanka – kuriose žmonės nori prisiminti tuos, kurie žuvo nuo karo žiaurumų, ukrainiečių tautos genocido. Atminimo paminklai bus ir ten, kadangi sieksime, kad pasaulis nepamirštų šio karo pamokų“, – tęsė ji.
Taip pat šalies svečiams, pasak Ukrainos turizmo plėtros agentūros vadovės, bus planuojamos nuotraukų parodos, kuriose bus siekiama pavaizduoti net tik kadrus iš karo, bet ir Ukrainos grožį.
„Kad žmonės matytų ir nepamirštų Ukrainos, nes jau nemažai kalbama, kad žmonės nuo šio karo pradeda pavargti. Tačiau žinios iš Ukrainos pirmuosiuose puslapiuose privalo išlikti ir toliau – karas vis dar vyksta“, – teigė M. Oleskiv.
Aptardama dabartinę Ukrainos turizmo būklę ji pažymėjo, kad pirmuosius du karo mėnesius Vakarų Ukrainos viešbučiai buvo pilnai rezervuoti iš pavojingų šalies regionų vykusių gyventojų, vėliau kelionių paklausa krito.
„Nedaug žmonių tam turi pinigų, be to, ne visiems atrodo normalu šiuo metu keliauti ir ilsėtis, kadangi šalyje vyksta karas. Yra tokia moralinė dilema, kad dabar ne laikas keliauti“, – sakė ji.
Anot jos, Ukrainos turizmo srityje dirbo apie 1 mln. žmonių, o prasidėjus karui didelė dalis jų neteko darbo.
„Jaučiame didelius nuostolius, nes turizmo sezonas jau prasidėjęs. Pietų Ukrainoje turizmas neegzistuoja, kadangi Ukrainos pajūryje nėra saugu“, – teigė M. Oleskiv.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas1
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus8
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...