Pasaulio bankams šie metai – ne patys geriausi. Finansų krizę pajuto bene visi. Ir nors didžiojoje Europos dalyje padėtis dar nėra tokia bloga kaip JAV ar Islandijoje, Lietuvoje veikiančių bankų savininkų paskelbti trečio ketvirčio rezultatai nedžiugina.

Gerokai prastesnius rezultatus, nei tikėjosi, parodė ir vienas didžiausių Skandinavijos bankų "Swedbank". O svarbiausia, kad jo rezultatus blogina Baltijos šalys. Tačiau "Swedbank" prezidentas ir valdybos pirmininkas Janas Lidénas patikino, kad nerimauti nėra dėl ko – Baltijos šalių bankai pastaruosius metus labai sparčiai augo be niekieno pagalbos, taigi ir iš krizės turėtų kapstytis patys. Tačiau jei išsipildytų pats juodžiausias Islandijos scenarijus, pagrindinis bankas stotų jų gelbėti.

– Trečio ketvirčio "Swedbank" rezultatai nnedžiugina. Banko pajamos trečią ketvirtį pasiekė 3,1 mlrd. Švedijos kronų, t. y. 15 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o blogų paskolų nuostoliai patrigubėjo ir pasiekė 812 mln. Švedijos kronų.

– Tiesą pasakius, nenorėčiau su jumis visiškai sutikti. Taip, rezultatai prasti. Bet išanalizavus juos pastarųjų įvykių kontekste matyti, jog iš tikrųjų jie yra geri. Labai daug bankų pasaulyje teko gelbėti vyriausybėms, kiti skaičiuoja nuostolius, o mes toliau augame. Šių metų devynių mėnesių rezultatai geresni negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ir net Baltijos šalių padaliniai padidino pelną. Žinia, augimas nedidelis, esame pratę prie didesnio. Bet gauti pelno, augti šiais sunkiais laikais – neįprasta.

– Ar buvote pasiruošę tokiam skaudžiam ekonomikos nusileidimui?

– Manau, kad iš dalies buvome pasiruošę, tačiau padėtis pasirodė esanti blogesnė, nei prognozavome. Nesitikėjome, kad pasaulio ekonomika risis žemyn tokiu greičiu.

– Nepaisant to, augimo krizę turbūt pajutote: Latvijoje "Swedbank" atleido 300 darbuotojų, Lietuvoje kelios dešimtys žmonių išėjo šalių susitarimu, panašiai turbūt ir Švedijoje. Kiek iš viso žmonių prarado darbą?

– Iš viso mus paliko apie 600 darbuotojų. Sunkmečiu nereikia tiek daug žmonių. Tai ne visai taupymas, na, nebent Latvijoje, kur žmonės iš tikrųjų buvo atleisti. Kitur darbuotojai patys išėjo, vietoje jų tiesiog neieškojome kitų. Tai racionalus sprendimas, nes kai bankuose sumažėjo klientų, aptarnaujantis personalas sėdi be darbo. Kitaip tariant, priverstinai didiname efektyvumą – bandome atlikti tą patį darbą su mažiau žmonių ir mažesnėmis sąnaudomis.

– Ar esant reikalui gelbėtumėte bankus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje?

– Pirmiausia noriu patikinti, kad nė vienoje šių šalių Islandijos scenarijus nepasikartos. Bet kalbant visiškai teoriškai, bankus gelbėsime. Esame viena grupė, ir jei vienas grupės narys susidurtų su sunkumais, kurių pats įveikti nesugebėtų, jam padėtume. Jis atidirbtų vėliau.

– Prieš kelias dienas pasakėte, kad blogiausia padėtis Latvijoje ir Estijoje. Taip pat sakėte, kad ėmėtės priemonių padėčiai taisyti. Kokios tai priemonės?

– Bandome sušvelninti blogų paskolų įtaką perskirstydami finansinius srautus, kai kurias investicijas, įsipareigojimus ir dalį paskolų naštos perimdami ant savo pečių. Taip pat vykdome intensyvią informacinę kampaniją. Svarbiausia – išlaikyti gerus santykius su klientais.

– Kaip manote, ar gerą laiką pasirinkote Baltijos šalyse "Hansabanko" vardą keisti į "Swedbank"?

Dabar matome, kad ne. Bet keisti "Hansabank" vardą į "Swedbank" pradėjome daug anksčiau, nei pasaulį užklupo ši nelemta krizė. Viskas buvo suplanuota, ir nemanėme, kad krizė bus tokia skaudi.