5 procentų palūkanos už indėlį – skamba kaip gera proga ar įspėjimas?
„Melagystė, įtartina, negali būti taip“, – pasakojo moteris.
„Kažkas jau negero kvepia, toks iš tolo kvapelis jaučiasi“, – teigė vyras.
„Įtartina – o kodėl labai daug?“ – klausė gyventojas.
Šiuo metu dauguma bankų už pusės metų trukmės terminuotus indėlius siūlo 1,5–2,5 procento palūkanas. Tačiau du bankai – „Luminor“ ir „Citadele“ – žada kone dvigubai daugiau. Palūkanos siekia 4 ar net 5 procentus.
„Labai matome išaugusį klientų susidomėjimą taupymo produktais, kaip saugiai ir aiškiai įdarbinti lėšas“, – teigė „Citadele“ banko mažmeninės bankininkystės pardavimų vadovė Vita Drabovičienė.
„Tas pačias sąlygas taikome ir kitų šalių klientams – Latvijoje ir Estijoje šis pasiūlymas buvo šiek tiek anksčiau, ir pamatę, kad jis buvo aktualus, taikome ir Lietuvoje“, – aiškino „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.
Tačiau didesnis uždarbis dažnai reiškia ir daugiau įsipareigojimų.
„Labai svarbu, kad nebūtų apgaulės elemento, vartotojams būtų suteikta visa informacija ir jie nebūtų suklaidinti“, – teigė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Norint gauti žadamus 5 procentus, „Citadele“ banke reikia gauti atlyginimą į sąskaitą, naudotis kortele ir refinansuoti būsto paskolą. Kitaip tariant, žmogus ateina dėl indėlio, o išeina su visu banko paslaugų paketu.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Tai yra marketinginė akcija. Norima, kad klientas banke naudotųsi įvairiomis paslaugomis ir taip būtų prisijaukintas – iš jo ilgainiui galima uždirbti“, – aiškino Finansų analitikų asociacijos prezidentas Mindaugas Vaičiulis.
„Luminor“ banke 4 procentų palūkanos taip pat su sąlygomis – jos taikomos tik naujiems klientams, kurie atsidaro sąskaitą banke ir į ją perveda lėšas. Be to, 4 procentų grąža yra laikina.
„Pasiūlymai indėliams yra labai trumpalaikiai – jie galioja trumpą laikotarpį, taikomi ribotoms sumoms, o iš klientų reikalaujama gerokai ilgesnių įsipareigojimų“, – teigė R. Jokubauskas.
Bankai didina palūkanas už indėlius, kai tam susiklosto palankios sąlygos. Pavyzdžiui, kyla EURIBOR. Tačiau šįkart veikia ir konkurencija.
„Kiekvienas bankas siekia turėti kuo daugiau klientų, todėl pasiūlymas ir skirtas jiems pritraukti“, – sakė A. Mincienė.
Ekspertai sako, kad yra ir kita priežastis – pinigų perteklius. Po pensijų reformos iš antros pakopos kaupimo pasitraukė per pusę milijono gyventojų. Į jų sąskaitas sugrįžo apie 3 milijardai eurų.
„Didesnę įtaką padarė tai, kad pas gyventojus atsirado daug grynųjų, o bankai tai mato kaip galimybę atsiriekti savo pyrago gabalą“, – teigė R. Jokubauskas.
Didieji bankai anksčiau aktyviai skatino kaupti antroje pakopoje per jų valdomus fondus. Tačiau dabar, kai dalis šių pinigų iš sistemos pasitraukė, tie patys bankai jau vilioja gyventojus juos laikyti indėliuose.
„Kas nepalanku – pensijų fondus valdo bankų dukterinės bendrovės, todėl jų pelnai sumažės“, – sakė M. Vaičiulis.
Bankai neneigia – mokėti daugiau už indėlius sukruto būtent tada, kai į žmonių sąskaitas pradėjo plaukti pensijų pinigai.
„6 mėnesiams galima saugiai pasidėti pinigus ir ramiai pagalvoti, ką daryti su lėšomis“, – aiškino V. Drabovičienė.
„Gali būti susiję, kad dalis gyventojų renkasi indėlius kaip alternatyvą antros pakopos pensijoms“, – sakė A. Mincienė.
Ar palūkanos didės ir vėliau, galbūt ir kitiems indėliams, bankai neįvardija. Finansų ekspertas teigia, kad indėlis tinkamas trumpam laikotarpiui, bet ne pensijai kaupti.
„Jeigu lėšos suplanuotos išleisti per metus, tai bent šiek tiek galima pasididinti uždarbį“, – sakė M. Vaičiulis.
Tačiau gyventojai neskuba susižavėti šiais skaičiais.
„Nedomina manęs, išvis nedomina. Man užtenka tų pinigų, kiek turiu, tiek užtenka“, – teigė kalbintas gyventojas.
„Tiesiog investuoju į investicinius fondus. Gali būti ir plius 15, ir minus 15“, – sakė kitas gyventojas.
Premjerė tik džiaugiasi – esą reformos tikslas ir buvo leisti žmonėms nuspręsti patiems.
„Daugėja antros pakopos sutarčių – ateina naujų žmonių, kurie susigundė, ir jiems pasirodė patraukli mūsų atnaujinta ir patobulinta sistema. Daugėja ir trečiosios pakopos sutarčių. Taip pat daugėja investicinių sąskaitų naudotojų“, – teigė Inga Ruginienė.
Terminuotuose indėliuose, už kuriuos mokamos palūkanos, lietuviai šiuo metu laiko apie 8 milijardus eurų.
Naujausi komentarai