Bankai Lietuvoje – lyg valstybė valstybėje?

Priežastis neaiški

Viena bendrovė, veiklą vykdanti tik Lietuvoje, pagal smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą priskiriama labai mažų įmonių kategorijai, turinti sąskaitų keliuose bankuose, netikėtai susidūrė su „Swedbank“ kliūtimis vykdyti įsipareigojimus valstybei ir darbuotojams.

Visiems, besinaudojantiems elektroninio banko paslaugomis, gerai žinoma, kad nustatomi sumų limitai, kiek mokėtojas gali pinigų pervesti per dieną, per mėnesį. Suprantama, kad tai daroma saugumo sumetimais ir niekam dėl to anksčiau nekilo klausimų. Prireikus būdavo galima pasikeisti limitus, prisijungus prie banko sąskaitos, pakeitimus patvirtinant su banko išduotomis priemonėmis.

Minima įmonė turėjo tą pačią dieną sumokėti PVM valstybei, išmokėti atlyginimus darbuotojams ir atlikti kelis mokėjimus už nupirktas prekes. Viskas legalu, teisėta ir, regis, klausimų neturėtų kilti.

Tačiau bendrovės atstovų laukė akibrokštas. Paaiškėjo, kad naudojantis internetu nėra galimybės pakeisti limito sumos. Įmonės atstovams susisiekus su banku, buvo pasiūlyta vadovui atvykti į banką. Viskas gal ir būtų gerai, nors tai papildomas nepatogumas – reikia atidėti darbus, specialiai vykti, tačiau bankai iki šiol dirba pandemijos režimu ir klientus priima tik iš anksto užsiregistravus.

Pradėjus ieškoti laisvo laiko, artimiausias banko pasiūlytas buvo „poryt“, kai pareiga atlikti mokėjimą yra „šiandien“. Su banko atstovais įmonės vadovas kalbėjo telefonu ir prašė, kad būtų atsižvelgta į įmonės situaciją ir klausimas išspręstas nuotoliniu būdu.

Tada paaiškėjo absurdiškiausia šios istorijos dalis. Banko atstovai atrėžė, kad apskritai įmonei nepadidins mokėjimo limitų – nei nuotoliniu būdu, nei atvykus į banką.

Verslininkams paklausus, kokia tokio sprendimo priežastis, – galbūt įmonė neužpildė kokio nors prašymo, nepateikė kokių nors dokumentų, neatitinka kokių nors kriterijų ir pan. – banko darbuotoja tiesiog pasakė, kad bankas turi teisę nekomentuoti sprendimų.

Banko atstovai atrėžė, kad apskritai įmonei nepadidins mokėjimo limitų – nei nuotoliniu būdu, nei atvykus į banką.

Ignoravo klausimus

Sutikite, atsidūrus tokioje situacijoje, kiekvienam kiltų klausimas – kas su manimi negerai? Įmonės atstovai nenuleido rankų. Peržiūrėjus „Swedbank“ interneto puslapyje esančius dokumentus, jiems pavyko rasti tik tokią informaciją apie mokėjimo limitus: „Sutartyje ar kituose dokumentuose (pvz.: prašymuose, paraiškose, anketose), gali būti nustatytas maksimalus Mokėjimo operacijų, vykdomų naudojant mokėjimo priemonę, išlaidų limitas.“

Įmonė banko minimas mokėjimų priemones turėjo, tačiau šiuo atveju jos negelbėjo. Galbūt verslininkai kažką praleido ir egzistuoja kažkokia neskelbiama ar sunkiai randama informacija apie mokėjimų limitus?

Įmonės atstovai įsitikinę, kad tai yra svarbu, nes tik turėdama tokią informaciją, įmonė galėtų atitinkamai planuoti savo atliekamus mokėjimus.

Kita problema, kad anksčiau susidarius skubioms situacijoms, buvo galima bet kada atvykti į banką ir atlikti reikiamus mokėjimus. Šiuo metu vis dar reikia gaudyti registracijos laikus. Dideliame mieste tai padaryti tą pačią dieną šansų nėra.

Verslininkai hipotetiškai svarstė, kad bankas gali teisintis, jog įmonei tiesiog trūksta geresnių darbų ir finansų planavimo įgūdžių, reikia mokėjimus išskaidyti dalimis, tačiau pasitaiko įvairiausių situacijų, kai planavimas negelbsti: pvz., įmonei iki paskutinės minutės tenka laukti, kol atsiskaitys skolininkai, todėl reikiamą sumą surenka paskutinę savo mokėjimo termino dieną.

Nemaloniausia tai, kad niekas iš banko atstovų nesiteikė net paaiškinti, kodėl įmonė pateko į tokią situaciją. Atrodo, kad toks banko bendravimas su klientu yra ne išimtis, o tendencija. Kad bankas turi teisę nekomentuoti savo sprendimų, patyrė ir „Kauno diena“.

Rugpjūčio 3 d. išsiuntėme užklausą „Swedbank“ komunikacijos skyriaus atstovams. Kadangi akimirksniu atskriejo automatinis atsakymas, kad jie atostogauja, tą pačią užklausą nusiuntėme bendruoju elektroniniu paštu.

Rugpjūčio 5 d. gražios dienos linkėdama banko „Swedbank“ atstovė Agnė Švelnienė atsiuntė laišką: „Dėkojame už gautą laišką. Jūsų kreipimąsį perdavėme komunikacijos skyriaus kolegoms. Jie patvirtino, kad jį gavo. Atsakymas jums bus pateiktas raštu.“

Kadangi „Kauno dienos“ pateikti klausimai nebuvo sudėtingi ir apie kasdienę banko veiklą, septynių darbo dienų atsakymams parengti tikrai pakako. Tačiau atsakymų nesulaukėme, todėl darytina išvada, kad bankas pasinaudojo teise nekomentuoti savo sprendimų. Štai toks banko požiūris.

Pozicija: Lietuvos bankas konkrečios istorijos neapsiėmė vertinti, bet pripažino, kad komerciniai bankai turėtų paaiškinti priimto sprendimo priežastis, pasiūlyti galimus situacijos sprendimo būdus. J. Kalinsko / BNS nuotr.

Mandagūs, bet abejingi

Ekonomikos ir inovacijų ministerija deklaruoja savo rūpestį verslo sąlygomis, o aprašytą įmonės situaciją galima vertinti kaip verslo apsunkinimą.

Ministerijos tinklalapyje skelbiama: „Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia padėti verslui. Verslas turi aiškiai pasakyti, kur link jis nori eiti, tuomet valdžia suteiks geriausias priemones to siekti. Verslo sąlygos – viena esminių šalies konkurencingumo dalių. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dirba kurdama geresnes verslo sąlygas investicijoms į Lietuvą pritraukti, eksportui didinti, žmonių gerovei augti."

Komentuodami anksčiau aprašytą įmonės situaciją, ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus atstovai laikėsi abejingai diplomatiškos pozicijos: „Apgailestaujame, kad verslo atstovai susidūrė su tokia situacija. Siūlytume šiais klausimais kreiptis į kuruojančias institucijas: Lietuvos banką, kuris vykdo finansinių institucijų priežiūrą, taip pat situaciją galėtų įvertinti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.“

Lietuvos banko atstovas patikino, kad nagrinėja konkrečias situacijas ir pasitaiko, kad bankai ne visada būna teisūs, kaip ir pasitaiko, kad ne visada klientai būna teisūs.

„Jūsų minimu atveju reikėtų įvertinti visas aplinkybes, įskaitant ir abiejų pusių argumentus. Bet kuriuo atveju mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų paaiškinti priimto sprendimo priežastis, pasiūlyti galimų situacijos sprendimo būdų“, – nurodoma Lietuvos banko atsakymuose „Kauno dienai”.

Anot Lietuvos banko atstovų, mokėjimo limitai – susitarimo reikalas tarp banko ir kliento. Jų nustatymo ir keitimo tvarka įtraukiama į mokėjimo paslaugų teikimo sutartį. Šie limitai iš esmės siejami su mokėjimo saugumu ir laikomi veiksminga priemone siekiant apsaugoti banko klientus nuo galimų sukčiavimo atvejų. Nustatomas limito dydis gali priklausyti ir nuo kliento poreikių, ir nuo naudojamos autentifikavimo priemonės.

Limitų padidinimas nėra kasdienė paslauga – paprastai padidinti limitą reikia, kai gyventojai perka brangesnius daiktus ar įmonių išlaidos už paslaugas viršija įprastines. Dėl to klientams verta pasidomėti, kokiomis sąlygomis ir terminais bankai tokią paslaugą teikia, kaip tuos limitus valdyti, kokios yra maksimalios ribos, o bankai turėtų užtikrinti, kad tokia informacija klientams būtų paprastai pasiekiama ir aiški.

„Geroji praktika – klientui turi būti suteikiama išsami informacija dėl galimybių padidinti limitus, paaiškinta, ką jis turi daryti. Jei numatomas neplanuotas poreikis pervesti didesnę nei nustatytas limitas lėšų sumą, rekomenduojama planuojamų lėšų pervedimo poreikį planuoti iš anksto ir atitinkamai pasididinti limitą“, – nurodė Lietuvos bankas.

Įmanoma ne visiems?

Kaip šią situaciją vertina Lietuvos bankų asociacija? Ši organizacija nurodo savo misiją – kurti visuomenės gerovę užtikrinant konstruktyvius, savitarpio supratimu ir pasitikėjimu grįstus klientų, priežiūros institucijų ir bankų tarpusavio santykius.

„Pirmiausia apgailestaujame dėl nemalonios kliento patirties. Visapusiškai įvertinti individualios situacijos negalėtume, tačiau tam tikrais atvejais bankas neturi galimybių komentuoti priimto sprendimo, jei tai sudaro banko paslaptį ir apima rizikų visumą“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos Komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.

Asociacijos atstovė pakartojo Lietuvos banko jau aprašytą bendravimo modelį dėl limitų. „Tiek privatiems, tiek verslo klientams pasitaiko situacijų, kai norimi atlikti mokėjimai viršija įprastus limitus, tad, atsižvelgiant į kliento prašymą ir poreikius, sudarytos sutarties sąlygos gali būti keičiamos“, – sakė V.Kiguolienė.

Atstovė taip pat pabrėžė bankų rūpestį apsaugoti klientus nuo galimų sukčiavimo atvejų. Tačiau juk aprašoma įmonė tenorėjo pervesti privalomus mokesčius valstybei ir atlyginimus darbuotojams.

„Kalbant apie verslo klientus, įprasta praktika, kad limitas nuotoliniu būdu gali būti koreguojamas tik į banką kreipusis organizacijos vadovui, kurio vienasmenio atstovavimo teisė registruota Juridinių asmenų registrų, turinčiam kvalifikuotą elektroninį parašą“, – toliau tuščiai aiškino V.Kiguolienė.

Lietuvos bankų asociacijos atstovė pabrėžė galimybę daugelį darbų atlikti nuotoliniu būdu ir tik išimtinais atvejais fiziškai vykti į banką. Rinkos patirtis rodo, kad didžioji jų dalis pasisako už registraciją paslaugoms, nes šitaip gali planuoti ir taupyti savo laiką. Žinoma, jei klientas ateina turėdamas neatidėliotiną problemą, siekiama kaip įmanoma greičiau jam padėti, tačiau kiekviena tokia situacija yra individuali. Anksčiau aprašyta įmonės patirtis banke „Swedbank“, deja, nepatenka į šiuos klientais besirūpinančių situacijų aprašymus.

Problemų padaugės?

Įvairūs atsiskaitymai gali tapti dar komplikuotesni rudenį, nes dar birželį Seimas sugriežtino gyventojų ir verslo atsiskaitymus grynaisiais pinigais – nuo lapkričio atsiskaityti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų.

Tiesa, atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Tačiau tada sandorio pusės apie jį turės informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).

Susidūrus su aukščiau aprašyta situacija, mokėjimai per įvairius paslaugų teikėjus, kaip matome, negelbsti. Pinigams išsigryninti per bankomatą taip pat taikomi limitai, o dėl didesnių sumų tenka vykti į banką – vėlgi susiduriame su ta pačia registracijos problema. Akivaizdu, kad nuo lapkričio 1 d. atsiskaitymų problemos gali dar labiau paaštrėti.

Tiek Lietuvos bankui, tiek Lietuvos bankų asociacijai „Kauno diena“ buvo uždavusi klausimą apie pasirengimą, kai nuo lapkričio 1 d. įsigalios atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimai. Tačiau rekomendacijų, kaip ruoštis pokyčiams, nepateikta.

Remiantis anksčiau aprašytos įmonės situacija, regis, būtų visai nesudėtinga, jei mokėjimų limitai nebūtų taikomi, kai atliekami privalomieji mokėjimai valstybės biudžetui, pavyzdžiui, VMI, „Sodrai“, taip pat darbo užmokestis darbuotojams.

Skaitytojo laiškas

Bankas užkniso juodai

Kodėl tris dienas turiu laukti banko malonės ir leidimo pasinaudoti savo pinigais? Bankų ribojimai, limitai ir visi kiti reikalai verčia vengti bankų, bėgti nuo jų kuo toliau. Suprantu senolius, laikančius pinigus kojinėse, nes jie nepasitiki bankais. Ir, greičiausiai, turi tam priežasčių.

Pirkau automobilį. Prieš susitikdamas su pardavėju pagalvojau, kad bus patogu iš anksto pasididinti limitą, kad sudarant sandorį pardavėjui nereikėtų laukti, kol atliksiu šiuos formalumus, o liktų tik pervesti sutartą sumą pinigų. Juolab kad bankai patys skelbia, jog su elektroninio banko priemonėmis tai padaryti pačiam visiškai nesudėtinga.

Kompiuterinio raštingumo pagrindai neblogi, interneto banku naudojuosi, tad nė į galvą, kad nepakaks kelių varnelių perkėlimo ir sąskaitos limitas bus padidintas. Nieko panašaus. Žiūriu į kompiuterio ekraną ir negaliu patikėti savo akimis. SEB bankas prašo pateikti prašymą ir man rašo: „Jūsų prašymą peržiūrėsime per tris darbo dienas.“

Bankas per tris darbo dienas nuspręs, ką aš galiu daryti su savo pinigais. Viena – pinigų reikia šiandien, o ne po trijų dienų, antra – kodėl bankas leidžia sau tris dienas svarstyti tokį iš esmės paprastą reikalą. Sakysite, reikėjo prieš tris dienas peržiūrėti sąskaitos limito keitimo reikalus. Taip, ir būsite teisūs, bet ar patys tai darote, kol neprireikia didesnės sumos?

Nesu iš tų žmonių, kurie kasdien perka automobilius ar nekilnojamąjį turtą, kai reikia didesnės pinigų sumos. Be to, juk žinau, kad prireikus gali pasididinti limitą ir tai esu daręs. Tačiau tokios situacijos, kad bankas tris dienas svarstytų, leisti ar ne pasididinti iš sąskaitos pervedamų pinigų limitą, dar nebuvo.

O jeigu nutars, kad „na jau ne, ponaiti, netenkinsime jūsų prašymo ir neleisime pasididinti limito, nes manome, kad tai bus nesaugu“ arba „neleisime, nes nėra reikalo išlaidauti“, o gal „neleisime, nes manome, kad žymiai sveikiau vaikščioti pėsčiomis ir nėra reikalo pirkti automobilių už kokius 10 tūkst. euriukų“. Kas tada?

Darosi nebejuokinga. Kuo toliau, tuo labiau kažkas už mane sprendžia, kaip man gyventi. Ir manęs netenkina deklaruojamas rūpestis, kad limitais bankas stengiasi mane apsaugoti nuo galimo sukčiavimo. Bankas neklausia, ar turiu kuo pamaitinti vaikus ir net nepraneša, kai nuskaičiuoja mokesčius už suteiktas paslaugas, o štai mano prašymą pasinaudoti mano pinigais bankas leidžia sau svarstyti tris dienas. Ar čia tikrai viskas normalu?

Tomas M.